Stephenas Hawkingas mus įspėjo dar 2014 metais – šiandien jo žodžiai skamba lyg pranašystė

Garsus britų fizikas ir kosmologas, tyrinėjęs juodąsias skyles, Stephenas Hawkingas dar prieš daugiau nei dešimtmetį perspėjo apie galimas egzistencines grėsmes žmonijai. Savo paskaitose, interviu ar knygose jis teigė, kad nors katastrofos tikimybė kiekvienais metais yra nedidelė, per ilgą laikotarpį – tūkstančius metų, ji tampa beveik neišvengiama. Mokslininko teigimu, didžiausi pavojai gali kilti iš pačios žmonijos sukurtų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), genų inžinerija, branduoliniai ginklai ar kosmoso tyrinėjimai.

Technologijos gali tapti nauja grėsme

S. Hawkingas ne kartą su žiniasklaida kalbėjo apie galimas DI rizikas, nors ir pats yra minėjęs, kad ši technologija gali būti tiek „bloga“, kiek ir „gera“. Dar 2014 metais jis įspėjo, kad visiškai išvystytas DI galėtų tapti pavojingas žmonijai, jei jo vystymas nebūtų tinkamai kontroliuojamas. Mokslininko teigimu, tokios sistemos teoriškai galėtų tobulinti pačios save, o jų pažanga galėtų pranokti žmogaus gebėjimus.

Panašias diskusijas, susijusias su reguliavimo sistema, pastaraisiais metais kelia ir technologijų bendruomenė, o kartu stebime, kokią pažangą DI pasiekė nuo to, kai 2022 m. „OpenAI“ pristatė „ChatGPT“.

Pavojai neapsiriboja DI

S. Hawkingas taip pat perspėjo, kad žmonijai pavojų gali kelti ir kiti technologiniai ar civilizaciniai veiksniai. Tarp jų jis minėjo klimato kaitą, biologinių technologijų ar branduolinių ginklų plėtrą. Mokslininkas pabrėžė, kad technologijų pažanga pati savaime nėra pavojinga, tačiau netinkamas jos naudojimas gali sukelti globalių pasekmių.

Pavyzdžiui, mokslininkas 2017 m. kritikavo JAV sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo ir teigė, kad tokie žingsniai gali paspartinti globalinio atšilimo procesą. Tuo pačiu primindamas „Veneros scenarijų“, kai Žemė teoriškai galėtų priartėti prie Veneros paviršiaus temperatūros (maždaug 460 °C).

Šiandien klimato kaitos tema ir toliau išlieka viena svarbiausių pasaulio mokslininkų diskusijų.

Be to, fizikas kalbėjo apie genetinių technologijų – genetinės inžinerijos, keliamas galimybes ir rizikas. Savo tekstuose jis svarstė, kad XXI amžiuje žmonės gali išmokti keisti ne tik fizines savybes, bet ir tam tikrus biologinius ar intelektinius bruožus.

Mokslininko teigimu, net jei tokios technologijos būtų griežtai reguliuojamos, gali atsirasti bandymų jas naudoti žmogaus savybėms „pagerinti“. S. Hawkingas įspėjo, kad tai teoriškai galėtų sukurti naują socialinę nelygybę, jei genetiniai patobulinimai taptų prieinami tik turtingiausiems žmonėms.

S. Hawkingas taip pat perspėjo apie branduolinių ginklų keliamą pavojų. Mokslininko teigimu, technologinė pažanga per pastarąjį šimtmetį suteikė žmonijai milžinišką galią, tačiau kartu padidino ir globalios katastrofos riziką. Branduoliniai ginklai, pasak jo, išlieka viena pavojingiausių technologijų, nes jų panaudojimas galėtų turėti katastrofiškų pasekmių visai planetai – nuo masinių aukų iki ilgalaikių aplinkos ir klimato pokyčių.

Žmonijos ateitis – už Žemės ribų

Fizikas, būdamas kosmoso tyrinėtoju, pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje žmonijos išlikimas gali priklausyti nuo gebėjimo plėstis už Žemės ribų. Jo teigimu, gyvenimas tik vienoje planetoje daro civilizaciją pažeidžiamą didelių katastrofų – nuo asteroidų smūgių iki globalių technologinių ar aplinkos krizių.

Mokslininkas teigė, kad žmonija turėtų tapti vadinamąja daugiaplanetine civilizacija. Tai reiškia, kad ateityje žmonės galėtų kurti gyvenvietes Mėnulyje, Marse ar net dar tolesnėse kosmoso vietose. Pasak S. Hawkingo, kuo plačiau žmonija išsiplės visatoje, tuo didesnė tikimybė, kad civilizacija išliks net ir susidūrusi su didelėmis krizėmis Žemėje.

Simboliškai, fiziko mintys įgauna pagreitį po to, kai NASA vis aktyviau ruošiasi po 50 metų sugrąžinti žmones į Mėnulį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Garsiosios Baba Vangos pranašystės: štai ką numatė 2026-iesiems

Visgi, jis pakankamai skeptiškai vertino nežemiškos gyvybės paiešką teigdamas, kad jei tokia civilizacija egzistuoja ir geba keliauti tarp žvaigždžių, ji greičiausiai būtų gerokai pažangesnė už žmoniją. Dėl to, pasak mokslininko, aktyvūs bandymai siųsti signalus į kosmosą gali būti rizikingi, nes nežinome, kaip tokia civilizacija galėtų reaguoti į mūsų bandymus užmegzti kontaktą.

S. Hawkingas mirė 2018 m., tačiau jo perspėjimai apie technologijų poveikį žmonijos ateičiai šiandien dažnai cituojami diskusijose apie DI, biotechnologijų ir klimato kaitos keliamas rizikas. Jo mintys primena, kad spartėjanti mokslo pažanga ne tik atveria naujas galimybes, bet ir kelia svarbių klausimų apie tai, kaip atsakingai naudoti technologijas.