Europa skaičiuoja milijonus transporto triukšmo paveiktų gyventojų: Lietuvai – „tylaus“ kampelio titulas

Europos aplinkos agentūros (EEA) ataskaitos duomenys rodo, kad daugiau nei 110 mln. žmonių Europoje gyvena aplinkoje, kurioje transporto keliamas triukšmas viršija rekomenduojamas ribas. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis to poveikis gali būti siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų ir miego sutrikimais. Tačiau lietuviai gali atsikvėpti – situacija gerokai pozityvesnė nei kitose Europos šalyse.

Penktadalis europiečių – pasiekia kritinę ribą

EEA duomenimis, maždaug 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų patiria triukšmą, kuris laikomas žalingu sveikatai pagal ES aplinkos triukšmo direktyvoje taikomą 55 dB slenkstį. EEA skaičiuoja, kad per dešimt metų, nuo 2012 m., situacija beveik nepasikeitė.

Didžiausią poveikį sudaro kelių transportas, kuris paveikia 92 mln. europiečių, geležinkeliai – antrasis pagal dažnumą  didelio triukšmo šaltinis (18 mln. gyventojų), o lėktuvų sukeltas triukšmas paveikia 2,6 mln. žmonių.

Prancūzijoje daugiau nei 24 mln. gyventojų gyvena teritorijose, kur triukšmas viršija 55 dB ribą, Vokietijoje – beveik 22 mln., Italijoje – apie 14,5 mln., o Ispanijoje – daugiau nei 11 mln. žmonių. Šios šalys išlieka lentelės „lyderės“.

Kaip situacija atrodo Lietuvoje

Lietuva nepatenka tarp labiausiai triukšmo paveiktų ES šalių pagal bendrą gyventojų skaičių. Šalis 30-uke užima 25-ąją vietą. Čia transporto sukeltas triukšmas paveikia 384 tūkst. gyventojų.

Remiantis strateginių triukšmo žemėlapių duomenų rinkiniu, didžiausia triukšmo koncentracija Lietuvoje fiksuojama aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį – ten, kur yra didžiausia gyventojų koncentracija, intensyviausi kelių ir geležinkelių ruožai, jungiantys šiuos miestus.

Triukšmas – antra pagal mastą aplinkos rizika Europoje

EEA ataskaitoje pažymima, kad transporto triukšmas yra antras pagal mastą aplinkos sveikatos rizikos veiksnys Europoje – iškart po oro taršos. Ilgalaikis gyvenimas aplinkoje, kur triukšmas viršija 55 dB ribą, siejamas ne tik su miego sutrikimais ar padidėjusia širdies ligų rizika, bet ir su prastesne gyvenimo kokybe bei neigiamu poveikiu vaikų mokymosi rezultatams.

EEA nurodo, kad transporto triukšmo problema nėra neišsprendžiama. Efektyviausiomis priemonėmis laikomas mažesnis eismo greitis miestuose, triukšmą slopinanti kelio danga, spartesnė transporto elektrifikacija bei geresnis miestų planavimas. Tačiau agentūra įspėja, kad be papildomų sprendimų iki 2030 m. ženklaus pagerėjimo tikėtis sudėtinga.

Nors Lietuva ir atsiduria šios statistikos lentelės apačioje – dalis gyventojų vis dėlto gyvena teritorijose, kur transporto triukšmas viršija 55 dB ribą.

Daugiau šia tema skaitykite: Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų