Trečdaliui lietuvių nerūpi, kad jų veikla internete stebima naudojant slapukus

2025 m. Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 35,8 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų visiškai nesijaudina, jog jų veikla internete registruojama naudojant slapukus reklamai pritaikyti. Tai reiškia, kad nemaža dalis vartotojų personalizuotą reklamą priima kaip natūralią interneto veikimo dalį, o ne privatumo riziką.

Susirūpinimas auga, bet abejingumas nemažėja

TechNaujienos.lt analizuoti Oficialiosios statistikos portalo duomenys leidžia teigti, kad maždaug kas trečias lietuvis sekimą internete vertina kaip įprastą skaitmeninių paslaugų dalį. Per dvejus metus tokių žmonių dalis padidėjo nuo 32,6 iki 35,8 proc.

Tačiau tuo pačiu laikotarpiu didėjo ir susirūpinimas. 2025 m. bent šiek tiek nerimauja 43,2 proc. gyventojų, o labai susirūpinusių dalis išaugo iki 21 proc. (2023 m. – 16,6 proc.). Tai rodo, kad visuomenė ne tik tampa atsargesnė – ryškėja dvi skirtingos vartotojų nuostatos.

Vieniems privatumas tampa svarbesnis, o kiti sekimą priima kaip savotišką kainą už nemokamą turinį, socialinius tinklus ar personalizuotas rekomendacijas.

Nuomonės kategorijose išsiskiria

Didžiausias stiprus nerimas dėl veiklos sekimo reklamos tikslais fiksuojamas 35–44 m. grupėje – čia 24,7 proc. gyventojų nurodo esantys labai susirūpinę. Tuo tarpu šiek tiek susirūpinusių daugiausia 25–34 m. grupėje – 49,4 proc.

Mažiausiai nerimo rodo 16–24 m. jaunimas ir vyresni nei 55 m. gyventojai – šiose grupėse visiškai nesijaudinančių dalis viršija 40 proc.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šios programėlės telefone renka daugiau jūsų duomenų, nei manote – verta peržiūrėti joms suteiktus leidimus

Dalis gyventojų yra riboję sekimą

Nors daugiau nei trečdalis gyventojų nesijaudina dėl slapukų, dalis imasi ir praktinių privatumo priemonių. 2025 m. apie 29 proc. gyventojų yra keitę naršyklės nustatymus siekdami apriboti slapukus, o maždaug penktadalis naudoja sekimą blokuojančias programas.

Jaunesnėse amžiaus grupėse tokių vartotojų gerokai daugiau – kai kuriose jų naršyklės nustatymus yra keitusi maždaug pusė interneto naudotojų.

Ką iš tikro reiškia slapukai vartotojui

Šiuo atveju slapukai siejami tik su reklama – pavyzdžiui, kai po apsilankymo parduotuvėje kelias dienas rodomas tas pats batų modelis. Tačiau jų funkcija tuo nesibaigia – ta pati technologija, kuri parenka reklamas, naudojama ir turiniui rekomenduoti. Jie leidžia platformoms suprasti ne tik ką paspaudėte, bet ir kuo domitės, kiek laiko skaitote turinį ar net kokiomis temomis abejojate.

Tai reiškia, kad personalizavimas veikia ne tik pirkinius, bet ir informaciją. Ilgainiui žmogus pradeda matyti ne atsitiktinį internetą, o jam pritaikytą versiją – daugiau jam patinkančių nuomonių, mažiau prieštaraujančių.

Tokioje aplinkoje formuojasi vadinamieji informaciniai burbulai. Jie atsiranda ne dėl manipuliacijos, o dėl optimizavimo – sistema tiesiog rodo tai, kas labiausiai įtraukia. Problema ta, kad patogiausias turinys nebūtinai yra tiksliausias.

Visgi vartotojai gali bent iš dalies kontroliuoti tokį sekimą, kalbant apie reklamos slapukus – daugelyje svetainių pakanka pasirinkti ne „sutinku“, o nustatymus ir palikti tik būtinus slapukus. Papildomai naršyklėse galima užblokuoti trečiųjų šalių slapukus arba išjungti personalizuotą reklamą paskyrose. Tokiu atveju reklamos nedings, tačiau jos bus mažiau susietos su ankstesniu naršymu.

Todėl sprendimas dėl slapukų ilgainiui lemia ne tik matomas reklamas. Jis daro įtaką ir tam, kokį informacijos lauką žmogus mato kasdien – labiau pritaikytą ir patogesnį arba mažiau personalizuotą, bet įvairesnį.

Plačiau šią temą aptarėme ankstesniame mūsų straipsnyje: Nieko nespaudėte, o jau žino: kokius duomenis apie jus mato skaitmeninės platformos