Mokslininkai išmoko nukreipti sapnus problemų sprendimui: ryte jau galite žinoti atsakymą

Vasario 5 d. paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės dažniau išsprendžia užduotis po miego, jei naktį girdi su problema susietus garsinius signalus. Eksperimento metu dalyviai vakare susipažino su užduotimis, o užmigę buvo veikiami subtilių garsų, primenančių jų turinį. Net 75 proc. jų sapnavo apie pateiktas užduotis, o pabudę jie gerokai dažniau pateikė teisingus ar kūrybiškus sprendimus nei kontrolinė grupė. Tai rodo, kad miegas gali būti kryptingai pasitelkiamas mąstymui ir problemų sprendimui.

Smegenys dirba ir užmigus

Ilgą laiką manyta, kad miegas yra tik poilsio būsena, kurios metu smegenys atsistato. Tačiau naujausi duomenys rodo kitą vaizdą – jos toliau apdoroja informaciją, susieja prisiminimus ir modeliuoja galimus sprendimus.

Šiaurės vakarų universiteto tyrime dalyvavo 20 žmonių, kurie prieš miegą bandė išspręsti sudėtingus galvosūkius, tačiau dauguma jų liko neįveikti. Naktį tyrėjai stebėjo smegenų aktyvumą ir REM miego metu paleisdavo su užduotimis susietus garsus – vadinamasis tikslingas prisiminimų suaktyvinimo (angl. targeted memory reactivation) metodas. Šie signalai dalyvių nepažadindavo, bet suaktyvindavo atmintį ir nukreipdavo sapnus prie neišspręstų užduočių.

Ryte žmonės ne tik geriau prisiminė informaciją, bet ir dažniau pasiūlė naujus problemos sprendimo variantus. Kitaip tariant, miegas veikė kaip papildomas mąstymo etapas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl žmonės sapnuoja kritimą ir ką apie tai sako mokslas?

Kodėl padeda būtent sapnai

Tyrėjai aiškina, kad sapnuojant smegenys laisviau jungia idėjas nei budrumo metu. Dieną mąstymą riboja logika ir įpročiai, o miegant informacija reorganizuojama kūrybiškiau.

Iš 24 užfiksuotų sapnų 12 buvo tiesiogiai susiję su užduotimis, kurioms buvo leidžiami garsai. Dalyviai, kurie sapnavo apie galvosūkius, kitą dieną juos išsprendė gerokai dažniau – sėkmės rodiklis padidėjo nuo 20 proc. iki 40 proc.

Tuo tarpu garsiniai signalai veikia kaip švelnus priminimas, nukreipiantis smegenis prie konkrečios temos. Dėl to žmogus sapnuose dažniau „grįžta“ prie neišspręstos užduoties ir ją apdoroja iš naujo.

Kaip tai keis kasdienybę

Mokslininkai mano, kad tokia technika ateityje galėtų padėti mokantis, dirbant kūrybinį darbą ar sprendžiant sudėtingas užduotis. Vietoje ilgesnio darbo prie problemos būtų galima pasitelkti ir miegą.

Svarbu tai, kad metodas neveikia kaip momentinis atsakymų generatorius. Jis tik padidina tikimybę, kad smegenys naktį toliau apdoros informaciją. Kitaip tariant, miegas tampa ne pertrauka nuo mąstymo, o jo tęsiniu.

Tyrimas rodo paprastą principą: tai, apie ką galvojame prieš užmigdami, gali turėti tiesioginę įtaką tam, ką suprasime pabudę.

Mokslininkų tyrimai yra nustatę ir daugiau įdomių ir netradicinių sąsajų su miegu. Štai tarptautinė Kanados universiteto mokslininkų grupė nustatė ryšį tarp sūrio ir košmarų.

Apie tai plačiau mūsų straipsnyje: Sapnuojate košmarus? Sūris gali būti priežastis, teigia mokslininkai

Tyrimo rezultatai publikuojami mokslo žurnale „Neuroscience of Consciousness“.