Šios programėlės telefone renka daugiau jūsų duomenų, nei manote – verta peržiūrėti joms suteiktus leidimus

Dauguma žmonių privatumo riziką sieja su virusais ar įsilaužimais, tačiau realybė kitokia – didžiausias informacijos kiekis apie jus renkamas visiškai legaliai, per kasdien naudojamas programėles. Telefonas gali neturėti nė vienos kenkėjiškos aplikacijos, tačiau vis tiek sukurti itin tikslų jūsų elgsenos profilį: kur lankotės, ką perkate, kuo domitės. O tai daro jums gerai žinomos programėlės.

Leidimai svarbesni nei pati programėlė

Dažnai manoma, kad pavojingos tik konkrečios aplikacijos, tačiau realybėje viską lemia suteiktos prieigos. Dvi skirtingos programėlės gali būti vienodai saugios, bet turėti visiškai skirtingą privatumo lygį priklausomai nuo leidimų.

Dažniausiai vartotojas joms suteikia prieigą prie tikslios buvimo vietos, nuotraukų galerijos, kontaktų, mikrofono, kameros ar foninio veikimo. Kuo daugiau tokių leidimų – tuo daugiau informacijos programėlė gali rinkti net ir aktyviai jos nenaudojant. Dalis jų tinkamam aplikacijos veikimui yra būtinos, tačiau kitos – ne visada.

Kurios programėlės renka daugiausiai duomenų

Remiantis IT infrastruktūros vadovo Marino Marinčić atliktu tyrimu, analizuojant aplikacijų privatumo ataskaitas, daugiausia vartotojų duomenų renkančių programėlių sąraše galite išvysti gerai žinomas ir plačiai kasdienybėje naudojamas programėles. Duomenys renkami ne tik reikalingoms funkcijoms palaikyti, bet ir suasmenintai reklamai, pasiūlymams ar elgsenos profiliui sudaryti.

Nenuostabu, kad sąraše išsiskiria socialiniai tinklai, kurie renka itin daug asmeninės informacijos skirtingiems tikslams. Tai yra dėl to, kad patys vartotojai savanoriškai ją pateikia bendraudami ir dalindamiesi turiniu.

Sąraše yra visos populiariausios platformos: „Facebook“, „Messenger“, „Instagram“ ar „YouTube“. Su trečiosiomis šalimis jos dalijasi daugiau nei 68 proc. vartotojo duomenų, bet ir renka daugiau nei 90 proc. tam, kad užtikrintų pagrindines programėlių funkcijas.

Didelę dalį informacijos apie jus kaupia „Gmail“, „Google“, kalbų mokymosi programėlė „Duolingo“ ar žaidimų aplikacijos, kaip „Candy Crush Saga“. O štai mokėjimų platforma „PayPal“ reklamai naudoja gerokai mažiau duomenų nei socialiniai tinklai, tačiau daugiau nei 65 proc. renkamos informacijos priskiriami „kitiems tikslams“.

Kaip patikrinti suteiktus leidimus

Kiekvienas vartotojas turėtų apsvarstyti kokią prieigą programėlei suteikia. Ne visada pavyks visapusiškai atsisakyti duomenų rinkimo, nes jis dažnai būtinas tam, kad apskritai galėtumėte naudoti aplikaciją, pavyzdžiui, „Google Maps“ suteikti vietos duomenis. Tačiau kiekvieną situaciją įvertinti būtina – galbūt kalendoriaus programėlei visai nereikia prieigos prie sveikatos duomenų, o kalbų mokymosi platformai – nuotraukų galerijos.

Nustatymuose, programų skiltyje reikėtų peržiūrėti suteiktas prieigas:

• leidimą sekti buvimo vietą pakeisti iš „visada“ į „naudojant programėlę“,
• pašalinti prieigą prie kontaktų, jei ši nereikalinga,
• išjungti foninį veikimą.

Rekomenduojama periodiškai peržiūrėti leidimų sąrašą, o nenaudojamas aplikacijas – pašalinti.

Duomenų rinkimas šiandien tampa neišvengiamas, tačiau kiekvienas vartotojas gali rinktis ir kontroliuoti tai, kiek apie save nori atskleisti.

Ankstesniame straipsnyje Technaujienos.lt detaliau nagrinėjo, kam yra renkami jūsų duomenys: Nieko nespaudėte, o jau žino: kokius duomenis apie jus mato skaitmeninės platformos