„Moya“ humanoidas pasirengęs tapti žmonių palydovu: paaiškėjo, kiek teks pakloti

Humanoidiniai robotai ilgą laiką buvo siejami su gamyklomis ar sandėliais, o dabartiniai rinkos lyderiai būtent nuo to robotų erą ir pradės. Visgi Kinija čia ruošiasi keisti „žaidimo taisykles“, kuriame humanoidas „Moya“ skirtas ne fiziniam darbui, o bendravimui su žmonėmis.

Sukūrė realistišką humanoidą

Kinijos startuolio „DroidUp“ projektas remiasi roboto vizija, kuris skatintų socialinę sąveiką. Jo veidas sugeba rodyti emocijas, o kameros jutikliai akyse – suprasti žmogų ir atsakyti pagal kontekstą. Modelis, pavadintas Moya, buvo pristatytas renginyje Šanchajaus „Zhangjiang“ robotikos slėnyje, kur telkiasi daugelis besikuriančių Kinijos humanoidų kūrėjų.

Ji palaiko akių kontaktą, šypsosi ir net turi „šiltą kūną“, kuris nuolatos siekia 32–36 °C temperatūrą, minkštą odą su raumenų bei riebalų imitacija ir net krūtinės ląstos struktūrą.

Humanoidas sukurtas ant modulinės bioninės platformos, todėl jo išvaizdą galima lengvai keisti – pritaikyti skirtingus bruožus ir išvaizdos tipus.

Kūrėjai šį humanoidą apibūdina kaip pirmąjį pasaulyje visiškai biomimetinį dirbtinio intelekto robotą. Tai reiškia, kad humanoidas bando atkartoti ne tik žmogaus išvaizdą, bet ir patį „buvimo“ pojūtį – judesius, prisilietimą, reakcijas ar emocinį atsaką.

Bus tarp žmonių

„DroidUp“ tikisi, kad Kinijoje pristatyta inovacija pirmiausia pasirodys ten, kur labiausiai reikia žmogiško kontakto, pavyzdžiui, ligoninėse ir slaugos namuose, mokyklose, namuose.

Robotas bendrautų su pacientais, primintų apie procedūras, mažintų vienatvę, namuose taptų asistentu, o mokykloje padėtų vaikams mokytis kalbų.

Tikimasi, kad naujasis humanoidas bus pradėtas diegti jau šiais metais, o jo kaina prasidės nuo 173 tūkst. JAV dolerių.

Eilinė Kinijos inovacija ar reali galimybė?

Kinijos kūrėjai ne pirmą kartą garsėja gebėjimu technologijas paversti realiais produktais ir netradicinius humanoidų sprendimus diegia greičiau nei Europa – visai neseniai matėme humanoidą policininką.

Skirtumas tas, kad Vakaruose tokie projektai dažnai dar ilgai lieka laboratorijose ar demonstracijų salėse, o Kinijoje jie gerokai greičiau patenka į viešąsias erdves.

Kol pasaulis daugiausia diskutuoja apie robotų poveikį darbo rinkai, čia žvelgiama plačiau – dirbtinį intelektą iš ekranų bandoma perkelti į fizinę aplinką šalia žmogaus. Vis dėlto, pažvelgus atidžiau, iki tikros žmogaus imitacijos dar yra kur tobulėti: judesiai, reakcijos ir natūralumas dar neišvengiamai išduoda technologiją.

Būtent todėl svarbiausias iššūkis gali būti ne techninis, o psichologinis – sukurti emocinį ryšį su robotu žmonėms greičiausiai bus kur kas sudėtingiau nei prie jo tiesiog priprasti.

Tačiau prie tikroviškumo inžinieriai artėja vis greičiau ir tobulina atskiras humanoido savybes, pavyzdžiui, lūpų judesius.

Apie tai plačiau: Humanoidas išmoko atkartoti žmogaus lūpų judesius – nebeatskirsime, kas tikra? (video)