Žmogus fizinį piką pasiekia anksti, tačiau jo pasekmės dažniausiai pajuntamos gerokai vėliau.
Atskleista, kada žmogus pasiekia fizinio pajėgumo piką: nuo jo kūnas keičiasi visam laikui
TRUMPAI
- • Ilgalaikis tyrimas parodė, kad fizinio pajėgumo riba pasiekiama anksčiau, nei daugelis mano.
- • Po šio laikotarpio organizmas palaipsniui pereina į kitą funkcionavimo etapą.
- • Aktyvus gyvenimo būdas pokyčio nepanaikina, tačiau gali reikšmingai sulėtinti jo eigą.
Ilgą laiką manyta, kad fizinė žmogaus forma visų pirmiausia priklauso nuo gyvenimo būdo – sporto, mitybos ir gebėjimo išlaikyti jų discipliną. Tačiau ilgalaikis mokslinis stebėjimas rodo ką kitą – didelę dalį šių pokyčių lemia ne pasirinkimai, o biologija. Mokslininkams pavyko nustatyti ribą, kada žmogus pasiekia savo fizinio pajėgumo ribą – ir ji, pasirodo, yra daug anksčiau nei manyta.
Stebėjo 47 metus
Beveik pusę amžiaus trukęs tyrimas, kuriame tie patys žmonės buvo stebimi nuo jaunystės iki vyresnio amžiaus, leido tiksliau nei bet kada anksčiau nustatyti ribą, po kurios fiziniai gebėjimai pradeda nuosekliai mažėti.
Šis lūžis įvyksta anksti – vidutiniškai nuo 35-erių ir nepriklauso nuo to, kokiomis apimtimis žmogus sportuoja. Dar vėliau prasideda laipsniškas blogėjimas, kuris su amžiumi spartėja.
Iki vyresnio amžiaus bendras fizinių gebėjimų sumažėjimas gali siekti net kelias dešimtis procentų, nors kasdienybėje tai dažniausiai jaučiama tiesiog kaip greitesnis nuovargis.
Vertinant tiek vyrus, tiek moteris, maksimali raumenų ištvermė buvo apskaičiuota nuo 26 iki 36 metų laikotarpyje. Per metus iš pradžių šis rodiklis mažėja 0.3-0.6 proc., o dar vėliau padidėja iki 2.5 proc. per metus. Tuo tarpu raumenų jėga savo didžiausią pajėgumą pasiekia 27-ais gyvenimo metais matuojant vyrus ir 19-ais – moteris.
Išimčių yra
Pasiekus fizinio pajėgumo piką, pradeda mažėti organizmo gebėjimas pasisavinti deguonį, silpnėja raumenų galia ir lėtėja atsistatymas. Ir nors tai nereiškia staigaus senėjimo, tyliai vyksta lūžis nuo kurio žmogaus kūnas pereina į kitą etapą.
Ir visgi aktyvūs žmonės išlieka gerokai geresnės formos nei nejudrūs. Reguliarus judėjimas nepanaikina biologinio pokyčio, tačiau gali ryškiai sulėtinti jo tempą – iki 10 proc. Šie pokyčiai stebimi net ir pradėjus sportuoti vėliau.

Šis tyrimas iš esmės paaiškina dažną pojūtį: apie ketvirtą dešimtmetį daugelis jaučiasi sportiškesni nei jaunystėje, bet greičiau pavargsta ir ilgiau atsistato. Pasirodo, tai ne iliuzija – gerėja patirtis ir judėjimo efektyvumas, tačiau pats organizmo pajėgumo maksimumas jau būna praėjęs. Svarbiausia išvada – sportas šio proceso nesustabdo, bet gali pakeisti jo tempą.
Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas publikuotas „Journal of Cachexia, Sarcopenia and Muscle“. Šis darbas išsiskiria tuo, kad beveik 50 metų reguliariai vertino tų pačių atsitiktinai atrinktų vyrų ir moterų fizinį pajėgumą ir jėgą. Šiais metais jis vėl bus kartojamas su asmenimis, sulaukusiais 68-erių.
Tuo tarpu žmogaus smegenys aukščiausią pažinimo lygį pasiekia daug vėliau.
Apie tai plačiau mūsų straipsnyje: Psichologai atskleidė, kada žmogaus smegenys pasiekia savo piką
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
COVID-19 pasekmės: mokslas fiksuoja smegenų pokyčius – štai ką nustatė
2Turite aukštą kraujospūdį, bet mėgstate kavą? Mokslininkai pataria, kaip ją vartoti saugiau
3MRT tyrimas patvirtino: sportas keičia smegenis
4Mokslininkai rado būdą sustabdyti sąnarių dėvėjimąsi – kremzlė gali ataugti be kamieninių ląstelių
5Patvirtinti akių lašai, gydantys populiariausią regėjimo ligą – ką svarbu žinoti
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.