Suomija pasiryžo: soc. tinklai yra „nekontroliuojamas eksperimentas“, sieks blokuoti prieigą jaunesniems nei 15 metų

Siekdama apsaugoti vaikus nuo socialinių tinklų neigiamo poveikio, Suomija svarsto jų naudojimo draudimą arba ribojimą vaikams iki 15 metų – šį siūlymą palaiko šalies ministras pirmininkas Petteris Orpo, Suomijos sveikatos ir gerovės institutas bei du trečdaliai suomių.

Ekranų ribojimas skatina kūrybiškumą

Pietų pertrauka Suomijos Tarptautinėje Tampere mokykloje (FISTA) yra triukšmingas metas. Mokyklos kiemas pilnas vaikų – nuo 1 iki 9 klasės, arba 6–16 metų – bėgiojančių, žaidžiančių futbolą, metančių kamuolį į krepšį ir darančių tai, ką daro vaikai. Ir nėra matyti nei vieno ekrano.

FISTA pasinaudojo pernai rugpjūtį įsigaliojusia įstatymo pataisa, leidžiančia mokykloms riboti arba visiškai uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimą per pamokas. FISTA tai reiškia: jokio telefono, nebent jis specialiai naudojamas mokymuisi klasėje.

„Pastebėjome, kad sumažinus galimybes mokiniams naudotis telefonais, pavyzdžiui, per pertraukas, jie tapo kur kas kūrybiškesni. Vaikai tampa aktyvesni, dažniau užsiima fizine veikla, pavyzdžiui, žaidžia lauke, dalyvauja organizuotose pertraukų veiklose arba tiesiog bendrauja tarpusavyje“, – sakė FISTA pavaduotojas Anttis Koivisto.

Kadangi išmaniojo telefono naudojimo ribojimas mokyklose plačiai laikomas sėkmingu, Suomijos vyriausybė dabar kreipia dėmesį į socialinius tinklus. Ministras pirmininkas Petteris Orpo šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad palaiko socialinių tinklų naudojimo draudimą vaikams iki 15 metų.

„Labai nerimauju dėl fizinio aktyvumo stokos tarp vaikų ir jaunimo, ir dėl to, kad jis didėja“, – tuomet sakė P. Orpo.

Be to, vis labiau auga visuomenės palaikymas tokio draudimo įvedimui Suomijoje. Du trečdaliai respondentų, dalyvavusių apklausoje, pareiškė palaikantys socialinių tinklų draudimą vaikams iki 15 metų. Tai beveik 10 procentinių punktų padidėjimas, palyginti su panašia apklausa, atlikta praėjusią vasarą. Šį draudimą taip pat palaiko Suomijos sveikatos ir gerovės institutas.

Nekontroliuojamas eksperimentas

Susirūpinimas dėl socialinių tinklų, ypač jų poveikio vaikams, yra gerai dokumentuotas, tačiau neseniai suomių mokslininkės Siljos Kosolos apibūdinimas, kad tai yra „nekontroliuojamas žmogaus eksperimentas“, vėl patraukė žmonių dėmesį.

S. Kosola tyrinėjo socialinių tinklų poveikį jaunimui – anot jos, šio poveikio pasekmės nėra gerai suprantamos. Socialinių tinklų naudojimas siejamas su savęs žalojimo atvejų augimu, valgymo sutrikimais. Taip pat stebimas didelis vertybių atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų, kas yra didelė problema visoje visuomenėje.

Ji taip pat pažymi, kad tam tikri suomių kultūros aspektai – pavyzdžiui, vaikams nuo mažų dienų suteikiama nepriklausomybė ir laisvė – netyčia sustiprino neigiamą socialinių tinklų poveikį.

„Mes jaunesniems žmonėms plačiau leidome naudotis išmaniaisiais telefonai nei bet kur kitur pasaulyje. Dar prieš kelerius metus apie 95 procentai pirmokų turėjo savo telefoną, ir tai niekur kitur neįvyko“, – sako S. Kosola.

Australijos pavyzdys

Nuo 2025 m. gruodžio 10 d. Australijoje vaikams iki 16 metų uždrausta naudotis socialiniais tinklais. Įstatymas, inicijuotas po motinos laiško apie dukters savižudybę, perkelia atsakomybę už paauglių saugumą į platformas, kurios rizikuoja didelėmis baudomis, jei leis vaikams naudotis jų paslaugomis. Pirmieji šešių savaičių rezultatai rodo teigiamą poveikį. 

Panašų modelį siekia įdiegti Suomija, tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad draudimai nebūtinai veikia. Neretai vaikai pradeda kurtis paskyras kitose – neuždraustose – socialinių paskyrų platformose, apie kurių egzistavimą gali nežinoti ir jų tėvai. Vietoje draudimų jie skatina investuoti į skaitmeninį ugdymą ir skaitmeninį raštingumą bei mokyti vaikus apie skaitmeninį saugumą.