NATO kurs automatizuotą gynybos liniją, naudos dirbtinį intelektą ir jutiklius

NATO planuoja stiprinti Sąjungos saugumą ir atsparumą galimų konfliktų atveju. Vienas iš sprendimų – automatizuotos gynybos linijos kūrimas, kuri būtų paremta technologiniais sprendimais. Tai padėtų didinti informacijos greitį, suteiktų technologinį pranašumą bei užkirstų kelią grėsmėms dar ankstyvoje stadijoje.

Automatizuotos gynybos zonos reikšmė

Pagal naujausius planus, NATO galėtų sukurti automatizuotą zoną palei savo rytines sienas su Rusija ir Baltarusija. Tai nebūtų tradicinė gynybos linija, tačiau technologiniais sprendimais paremta zona su dirbtinio intelekto (DI) jutikliais. Jie analizuotų aplinką, siųstų signalus ir esant poreikiui aktyvuotų tam tikras gynybos priemones, pavyzdžiui, dronus, antžeminius robotus, priešraketines sistemas ir kt.

Ši zona būtų aprūpinta skirtingų sričių sensoriais – žvalgybiniais įrenginiais ant žemės, ore, kosmose ir kibernetinėje erdvėje – kas leistų nuolat stebėti platesnį regioną, aptikti priešo judėjimą ar techniką bei reaguoti beveik realiu laiku.

NATO operacijų štabo viršininko pavaduotojas Thomas Lowinas sako, kad zona veiktų kaip gynybinė siena – ji sustabdytų priešo pajėgas dar prieš joms pasiekiant „karštąją zoną“. Ten jau vyktų tradiciniai karo veiksmai.

Technologijų indėlis rizikinguose taškuose

Jutikliai galėtų apimti kelių tūkstančių kilometrų plotą bei aptiktų ir priešo judėjimo ar ginklų dislokavimo veiklą. Tačiau pabrėžiama, kad bet koks sprendimas naudoti mirtinus ginklus bus žmogaus atsakomybėje.

Užsienio žiniasklaida praneša, kad Lenkijoje ir Rumunijoje jau vykdomos bandomosios programos. NATO kuriama sistema pilnai veikti galėtų nuo 2027 m. pabaigos.

Ruošiamasi įvairiems scenarijams

Aukštas karinis pasirengimas yra svarbus nepaisant geopolitinių sąlygų, tačiau nuolatinė Rusijos grėsmė bei jos pradėtas karas Ukrainoje, sudaro papildomą spaudimą didinti NATO karines galimybes, jos pasirengimą įvairioms grėsmėms bei konkurencingumą šioje srityje.

Kartu DI sprendimai ne tik sustiprintų NATO pajėgumus, tačiau augintų ir „atgrasymo efektą“ su aiškiu pareiškimu, kad aljansas yra pasiruošęs užtikrinti saugumą.

Tokios automatizuotos sistemos diegimas taip pat keičia patį gynybos planavimo modelį – nuo reaktyvaus atsako pereinama prie išankstinės prevencijos. Nors vien tik technologiniai sprendimai neužtikrins saugumo, jie tampa svarbiu papildomu „sluoksniu“ bendroje gynybos architektūroje.