Prie Gizos piramidžių aptikta dar nežinoma požeminė struktūra

Tarptautinė mokslininkų grupė, naudodama pažangius geofizinius tyrimo metodus, prie Gizos piramidžių Egipte aptiko iki šiol netirtą požeminę struktūrą.

Nauji matavimai atskleidė L formos darinį ir gilesnę anomaliją teritorijoje, kuri istoriškai laikoma svarbia senovės laidojimo vieta. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2024 metų gegužę moksliniame žurnale „Archaeological Prospection“, tačiau tik visai neseniai atradimas sulaukė didesnio žiniasklaidos dėmesio.

Geofiziniai tyrimai

Tyrimas atliktas Vakarų nekropolio teritorijoje, esančioje greta Didžiosios Gizos piramidžių plynaukštės. Ši vieta žinoma kaip aukšto rango Senosios karalystės pareigūnų ir karališkosios šeimos narių laidojimo zona. Nors pats regionas tyrinėjamas jau daugiau nei šimtmetį, dalis teritorijų iki šiol nebuvo detaliai ištirtos dėl paviršiuje nematomų archeologinių struktūrų.

Mokslininkai pasitelkė žemės skverbiamąjį radarą (GPR) ir elektrinės varžos tomografiją (ERT), leidžiančias identifikuoti po žeme esančius objektus neardant paviršiaus.

Šių metodų pagalba buvo aptikta maždaug dviejų metrų gylyje esanti L formos struktūra, kurios ilgis siekia apie dešimt metrų. Tyrėjų duomenimis, ši struktūra buvo užpilta po jos pastatymo, kas rodo sąmoningą žmogaus veiklą.

Giluminė anomalija po aptikta struktūra

Po L formos dariniu mokslininkai fiksavo dar vieną, gilesnę anomaliją, esančią maždaug 5–10 metrų gylyje. Ji pasižymi itin dideliu elektriniu atsparumu, kuris paprastai siejamas su tuštumomis, oro tarpais arba specifine birių medžiagų struktūra.

Tyrėjai nurodo dvi pagrindines galimas interpretacijas: tai gali būti natūrali smėlio ir žvyro sankaupa arba žmogaus suformuota erdvė su oro tarpais.

Kadangi aplinkinėje teritorijoje dominuoja mastabos – plokščiastogiai senoviniai kapai, statyti prieš maždaug 4 500 metų, mokslininkai neatmeta galimybės, jog aptikta anomalija susijusi su dar neatrasta laidojimo ar ritualine struktūra. Vis dėlto kol kas neįmanoma tiksliai nustatyti anomalijos pobūdžio be papildomų tyrimų ar kasinėjimų.

Galimas ryšys su senovės laidojimo kompleksais

Tyrimo autoriai pažymi, kad aptiktos seklios struktūros ir gilesnės anomalijos tarpusavio ryšys gali būti esminis siekiant suprasti visą objekto paskirtį. L formos struktūros geometrija laikoma per tiksli, kad būtų natūralios kilmės, todėl daroma prielaida, jog ji galėjo būti sukurta kaip įėjimas ar prieiga prie gilesnio požeminio objekto.

Pasak tyrėjų, kol kas nėra pakankamai duomenų, leidžiančių patvirtinti, ar po žeme slypi kapas ar kitos paskirties statinys. Tačiau pabrėžiama, kad aptikta anomalija išsiskiria iš aplinkinių geologinių sluoksnių ir nusipelno detalesnių tyrimų ateityje.

Atradimas dar kartą parodė, kad net ir vienoje iš labiausiai ištirtų archeologinių vietovių pasaulyje vis dar galima aptikti naujų, iki šiol nepastebėtų objektų.

Šiuolaikiniai neinvaziniai tyrimo metodai leidžia mokslininkams plėsti žinias apie senovės civilizacijas nepažeidžiant istorinės aplinkos.

Tolimesni tyrimai prie Gizos piramidžių turėtų padėti tiksliau įvertinti aptiktos struktūros paskirtį ir jos ryšį su platesniu senovės Egipto laidojimo kompleksų tinklu.