Atskleista: dirbtinis intelektas nesugeba rašyti kaip žmogus – o ką sako jis pats?

Pasaulyje pirmą kartą atliktas tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) generuojamas tekstas vis dar turi aiškių stiliaus ypatybių, kurios jį skiria nuo žmogaus kūrybos. Nors tokie įrankiai, kaip „ChatGPT“, gali kurti sklandų ir išbaigtą tekstą, jų rašymo stilius išlieka siauras ir vienodas, o žmonių autoriai demonstruoja kur kas didesnę stiliaus įvairovę, formuojamą asmeninio balso, kūrybinio tikslo ir individualios patirties. Tai kelia klausimų apie DI vaidmenį kūrybiniame rašyme ir ateitį, kai ši technologija vis labiau įsiskverbs į švietimą, leidybą ir meną.

Aiškūs stiliaus skirtumai tarp žmogaus ir DI teksto

Kornvalio universiteto Korke mokslininkai atliko vieną detaliausių tyrimų, nagrinėjusių, kaip dideli kalbos modeliai skiriasi nuo žmogaus pasakojimo stiliaus. 

Tyrimui vadovavęs dr. Jamesas O’Sullivanas su komanda išanalizavo šimtus trumpųjų istorijų, sukurtų žmonių, kartu su DI sistemų generuotais tekstais.

Analizė, atsižvelgiant į subtilius lingvistinius ženklus, įskaitant dažniausiai vartojamus žodžius, parodė aiškius ir nuoseklius stiliaus skirtumus. 

DI sistemos, tokios kaip GPT-3.5, GPT-4 ir Llama 70B, kuria glaudžiai sugrupuoto, vienodo stiliaus tekstus. Tuo tarpu žmogaus tekstai išsiskiria kur kas didesne stiliaus įvairove, individualumu ir unikalia kūrybine raiška.

Nustatyta, kad GPT-4 rašo nuosekliau nei GPT-3.5, tačiau abu modeliai vis tiek gerokai atsilieka nuo žmogaus kūrybos. 

Nors GPT-3.5 kartais priartėja prie žmogiško stiliaus, tokie momentai pasitaiko retai.

„Nors DI tekstas būna sklandus ir nuoseklus, jis linkęs demonstruoti vienodesnę žodžių pasirinkimo tvarką ir ritmą, – teigia dr. Jamesas O’Sullivanas. – Priešingai, žmogaus rašymo stilius išlieka savitas, atspindintis asmeninius įpročius, nuostatas ir kūrybinius sprendimus.“

Anot mokslininko, net kai „ChatGPT“ stengiasi skambėti kaip žmogus, jo tekstas vis tiek turi atpažįstamą „pirštų antspaudą“, o tai rodo, kad kompiuteriai ir žmonės dar nerašo visiškai tokiu pačiu stiliumi.

Ką stilometrija gali ir ko negali atskleisti apie DI tekstus

Mokslininkai įspėja, kad stilometrija neturėtų būti naudojama kaip DI tekstų nustatymo įrankis švietime, tačiau ji naudinga suprasti, kaip žmogaus raiška skiriasi nuo algoritminės kalbos ir kas daro tekstą atpažįstamą kaip žmogaus kūrinį.

J. O’Sullivanas teigė, kad stilometrija gali atskleisti bendras tendencijas dideliuose tekstų rinkiniuose, tačiau netinka autoriaus nustatymui švietime. Pavyzdžiui, studentų tekstai keičiasi priklausomai nuo užduoties ir yra formuojami konteksto, pagalbos bei patirties, todėl stilometrinis nustatymas yra nepatikimas ir gali būti etiškai abejotinas akademinės sąžiningumo atvejais.

Tyrimas rodo, kad pažangiausi DI modeliai vis dar nesugeba kurti kūrybinės prozos, kuri natūraliai susilietų su žmogaus darbu. Rezultatai taip pat pabrėžia poreikį platesniems duomenų rinkiniams, naujiems užklausų formuliavimams ir testavimui su naujais modeliais, kartu atidžiai nagrinėjant etinius bei kūrybinius klausimus, kylančius dėl generatyvaus DI naudojimo.

J. O’Sullivanas pridūrė: „Tai viena, kai didelis kalbos modelis (LLM) patikimai sugeneruoja el. laišką ar santraukos ataskaitą; tačiau literatūros automatizavimas kelia gilias etines ir filosofines problemas dėl autentiškumo, originalumo ir paties autoriaus prigimties.“

Paklausėme, ką „ChatGPT“ mąsto apie šį tyrimą: