Svarbus pokytis: pašto paslaugą šalyje galės teikti ne tik Lietuvos paštas

2025 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Ryšių Reguliavimo Tarnyba (RRT) priėmė sprendimą, kuriuo pirmą kartą šalies istorijoje nustatė, kad universaliąją pašto paslaugą Lietuvoje gali teikti daugiau nei vienas operatorius. RRT konstatavo, kad šiuos reikalavimus atitinka AB Lietuvos paštas ir UAB „Omniva LT“. Iki šiol ši paslauga visoje šalies teritorijoje buvo patikėta vieninteliam teikėjui – Lietuvos paštui.

Konkurencija dėl universaliosios pašto paslaugos

RRT nutarimas priimtas artėjant dabartinio universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikimo laikotarpio pabaigai. Šiuo metu, remiantis Vyriausybės nutarimu, Lietuvos paštas yra įpareigotas teikti UPP iki 2026 m. gruodžio 31 d. Rengdama naują teikimo etapą, RRT 2025 m. rugsėjį paskelbė kvietimą pašto paslaugų teikėjams teikti paraiškas dėl UPP teikimo devynerių metų laikotarpiui – nuo 2027 iki 2035 metų.

Kvietimas sulaukė dviejų paraiškų – jas pateikė Lietuvos paštas ir „Omniva LT“. RRT, įvertinusi pateiktus duomenis, nustatė, kad abi bendrovės atitinka Pašto įstatyme nustatytus kriterijus: yra įrašytos į pašto paslaugų teikėjų sąrašą, turi ne trumpesnę nei vienerių metų veiklos patirtį ir valdo arba įsipareigoja sukurti universaliajai paslaugai keliamus reikalavimus atitinkantį pašto tinklą.

Vertinimo metu buvo analizuojama tiek esama, tiek planuojama infrastruktūra, paslaugų pasiekiamumas miestuose ir kaimiškose vietovėse, mobiliojo laiškininko ar kurjerio paslaugų prieinamumas bei technologiniai sprendimai, užtikrinantys paslaugų tęstinumą ir kokybę.

UPP modelis vis labiau prasilenkia su rinkos realijomis

Kartu su nutarimu dėl galimų UPP teikėjų RRT pateikė siūlymą Susisiekimo ministerijai įvertinti, ar dabartinis universaliosios pašto paslaugos modelis vis dar atitinka vartotojų poreikius ir esamą rinkos situaciją. Kaip rodo šiais metais RRT atlikto pašto rinkos tyrimo duomenys, universali paslauga sudaro tik 6,3 proc. visos pašto rinkos.

Tyrimas taip pat parodė, kad siuntinių segmente dominuoja komercinės paslaugos. 2024 m. net 67,4 proc. visų pašto siuntų sudarė siuntiniai, o daugiau nei 60 proc. jų buvo pristatyti per paštomatus. Paštomatų tinklas geografiškai jau dengia apie 94 proc. Lietuvos pašto UPP tinklo vietų.

RRT duomenimis, universaliosios paslaugos teikimas Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesnis. 2021–2023 m. laikotarpiu šios paslaugos kompensavimui valstybė skyrė daugiau nei 11 mln. eurų.

Tuo pat metu UPP siuntos dažnai pristatomos lėčiau ir yra brangesnės nei komercinių paslaugų alternatyvos – siuntinių segmente kainos, priklausomai nuo svorio, yra 1,5–7 kartus didesnės, o pigiausia UPP korespondencijos siunta už artimiausią rinkos alternatyvą pigesnė tik 12,5 procento.

Sprendimus dėl ateities priims Vyriausybė

Atsižvelgdama į rinkos pokyčius, RRT siūlo peržiūrėti UPP teikimo modelį ir atsisakyti dalies perteklinių reikalavimų, daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams ir inovatyviems sprendimams. Galutinį sprendimą dėl universaliosios pašto paslaugos ateities, jos apimties ir teikimo modelio priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Susisiekimo ministerijos teikimą.

Šiuo metu UPP Lietuvoje apima bazinį laiškų ir siuntinių tvarkymą visoje šalies teritorijoje. Paslaugos teikėjas privalo surinkti, rūšiuoti, vežti ir pristatyti iki 2 kilogramų sveriančias pašto siuntas, iki 10 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, taip pat registruotąsias ir įvertintąsias siuntas. Be to, jis įpareigotas pristatyti iki 20 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, gaunamus iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių.