DI po padidinamuoju stiklu: ar griežtesnės taisyklės sustabdys inovacijas, ar sukurs pasitikėjimą?

Technologijų pasaulis stebėjosi, kai „Facebook” ir „Instagram” savininkė „Meta” demonstratyviai atsuko nugarą Europos Sąjungos dirbtinio intelekto taisyklėms. Tuo metu, kai kitos technologijų milžinės „Microsoft” ir „OpenAI” suskubo pasirašyti naująjį ES elgesio kodeksą dėl DI, „Meta” jį atmetė, pavadindama gairės perdėtomis ir stabdančiomis inovacijas. Šis sprendimas atskleidžia gilų skirtumą dėl vieno iš svarbiausių XXI amžiaus klausimų: ar griežtas reguliavimas yra kelias į saugų DI, ar barjeras technologiniam progresui?

Europa pirmoji pasaulyje uždraudė „blogą” DI

Europos Sąjunga tapo pirmąja didžiąja pasaulio ekonomika, priėmusia išsamų dirbtinio intelekto reguliavimą. Įsigaliojęs DI aktas sistemina DI taikymą pagal keturis rizikos lygius – nuo griežtai draudžiamų iki beveik nerizikingų. Aukštos rizikos kategorijoje atsidūrė sistemos, naudojamos kritinėse srityse: nuo medicinos diagnostikos iki darbuotojų atrankos.

Draudžiamų technologijų sąrašas atrodo kaip sci-fi filmo scenarijus: masinis žmonių sekimas, biometrinių duomenų rinkimas be aiškaus sutikimo ir manipuliacijos. Tačiau būtent čia ir prasideda diskusijos – ar tokios taisyklės apsaugo visuomenę, ar trukdo konkuruoti su šalimis, kur reguliavimas yra atlaidesnis?

Kaip aiškina Vilniaus universiteto profesorius ir „AAI Labs” vadovas Aistis Raudys, „Meta” argumentas yra paprastas:

„Kodeksas yra savanoriškas, o apribojimai stabdo DI vystymą. Be to, laukiama galutinės, oficialios ES DI teisės versijos, kuri bus priimta tik 2027 metais.”

Reguliavimo kaina: milijardai eurų ir sulėtėjusios inovacijos

Kritikai turi rimtų argumentų. Ankstyvosios poveikio analizės rodo, kad naujų reikalavimų laikymasis DI projektams pridės apie 17 procentų papildomų kaštų. Vien tai iki 2025 metų pabaigos ES ekonomikai gali kainuoti dešimtis milijardų eurų.

Ypač skausminga situacija mažosioms įmonėms. Penkių žmonių DI startuoliui teks skirti nemažai darbo laiko tokioms veikloms kaip rizikos vertinimas, dokumentacija, duomenų tvarkymas. Skirtingai nuo technologijų gigantų, mažoms įmonėms sunku rasti žmogiškųjų išteklių reguliacinės atitikties užtikrinimui.

„Baiminamasi, kad inovacijos gali sulėtėti arba susikoncentruoti kelių didžiųjų europinių DI rinkos žaidėjų su milžiniškais biudžetais rankose”, – pastebi A. Raudys, paminėdamas tokias bendroves kaip prancūziškoji „Mistral” ar vokiškoji „Aleph Alpha”.

Kita medalio pusė: pasitikėjimas kuria spartesnį diegimą

Tačiau A. Raudys pristato ir stiprų kontrargumentą: aiškios taisyklės ne stabdo, o skatina progresą, nes didina pasitikėjimą ir užtikrina nuoseklumą. ES požiūrio esmė – inovacijos ir pasitikėjimas turi augti kartu.

Praktiniai pavyzdžiai patvirtina šią teoriją. Neseniai užbaigtame viešojo transporto optimizavimo projekte „AAI Labs” specialistai parengė „DI sistemos kortelę” – trumpą algoritmo mokymo duomenų, tikslumo rodiklių, šališkumo vertinimo bei saugumo priemonių suvestinę.

„Rezultatas? Užsakovas galėjo sistemą pradėti naudoti vos per kelias savaites, nors įprastai toks procesas trunka ištisus mėnesius”, – pasakoja A. Raudys. Skaidrumas ir aiški struktūra tiesiogiai sumažino neapibrėžtumą ir paspartino diegimą.

Panašiai atsitiko ir kuriant kalbos atpažinimo modelį lietuvių kalbai. Papildomą dėmesį skiriant autorinėms teisėms ir kruopščiai atrinkinėjant duomenis, pavyko išvengti galimų teisinių kliūčių ateityje. „Abiem atvejais papildomos apsaugos priemonės padėjo sumažinti kliūtis diegimo procese”, – pabrėžia ekspertas.

Europos Komisija žada lengvatas mažoms įmonėms

Europos Komisija žada, kad tiekėjai, pasirašę DI elgesio kodeksą, turės daugiau teisinio aiškumo ir mažesnę administracinę naštą nei tie, kurie bando viską užtikrinti patys. Standartizuotą DI dokumentaciją galima lyginti su maisto produktų etikete – jei kiekviena sistema turės savo „kortelę su sudedamosiomis dalimis” ir saugumo sertifikatais, klientai diegs DI drąsiau ir greičiau.

Tačiau A. Raudys mano, kad dabartiniai palengvinimai yra nepakankami. Jis siūlo ryžtingesnį žingsnį – aiškų skyrimą tarp stambiųjų rinkos dalyvių ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ).

„Bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 10 milijonų eurų arba turinčioms daugiau nei 200 darbuotojų, turėtų galioti visi griežti reikalavimai. Tuo tarpu mažesnės įmonės turėtų naudotis supaprastintomis procedūromis”, – argumentuoja ekspertas.

Greitis prieš saugumą: kas svarbiau?

Šiandien DI diegimo greitis tampa prioritetu, kadangi inovatyvių sprendimų skubiai reikia įvairiuose sektoriuose. Nuo klientų aptarnavimo ir eilių valdymo perpildytose medicinos įstaigose iki senyvo amžiaus žmonių sveikatos stebėsenos namuose – visur laukiama DI sprendimų.

Kita vertus, DI diegimas be taisyklių greitai susidurtų su visuomenės pasipriešinimu arba teisinėmis kliūtimis, kas stabdytų plėtrą kur kas labiau nei atitikties reikalavimai. Europa siekia nustatyti pasaulinį patikimo DI standartą ne tam, kad gesintų inovacijas, o tam, kad DI galėtų būti pritaikomas jautriose srityse nesukeliant visuomenės nepasitenkinimo.

Ką tai reiškia paprastam vartotojui?

„Meta” sprendimas neprisijungti prie ES reguliavimo reiškia, kad bendrovė galės toliau naudoti vartotojų duomenis DI mokymui. Tai kelia moralinių klausimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad kitos bendrovės kaip „Microsoft” ir „OpenAI” pasirinko etiškesnį kelią.

Vartotojai gali apsisaugoti paprastai – mažindami dalinamą turinį socialiniuose tinkluose arba visiškai nutraukdami paskyrų naudojimą. Tačiau realybė tokia, kad dauguma žmonių šių priemonių imtis nenori ar nepajėgia.

Ateities vizija: konkuruoti reguliuojant

Galutinis griežtesnio reguliavimo rezultatas priklausys nuo proporcingumo. Jei Europa sugebės sukurti sistemą, kur stambioms bendrovėms taikomi griežti reikalavimai, o mažosios įmonės naudojasi supaprastintomis procedūromis, tai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Tokia diferencijuota sistema ne tik paspartintų DI plėtrą, bet ir išsaugotų Europos inovacijų ekosistemos gyvybingumą. Europa rizikuoja tapti pirmuoju regionu, kuris įrodys, jog griežtas reguliavimas ir sparti inovacija gali egzistuoti kartu.

Klausimas lieka atviras: ar Europa taps DI reguliavimo pavyzdžiu pasauliui, ar jos konkurentai aplenkimas dėl perdėto atsargumo? „Meta” sprendimas rodo, kad technologijų gigantai dar nėra įsitikinę europiečių strategijos teisingumu. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo, kad atsakingas požiūris į DI gali kurti pasitikėjimą, o pasitikėjimas – spartesnį diegimą.

Artimiausi metai parodys, kuris kelias – griežtas reguliavimas ar laisvė inovacijoms – pasirodys veiksmingesnis globalios DI konkurencijos kontekste.