Neįtikėtina: šis „Doritos“ ingredientas pavertė pelę permatomą

Mokslininkai dalijasi įspūdingu atradimu, kuris gali laikinai padaryti pelių odą permatomą. Tortilijų traškučiuose „Doritos“ esanti medžiaga leido tyrėjams pamatyti gyvūno vidaus organus be invazinių procedūrų.

Pranoko galimybes

Įvairioms mokslo sritims nuolatos tobulėjant Stanfordo universiteto mokslininkai dar kartą pranoko savo galimybes. Pelių tyrimuose jie panaudojo tartraziną – dažiklį, esantį ir „Doritos“ traškučiuose, taip pat kituose maisto produktuose, vaistuose ir kosmetikoje (suteikia ryškią geltoną spalvą), kad sukurtų „permatomą“ pelę.

„Science“ paskelbtame tyrime atskleidžiama, kad ant pelės odos buvo užteptas praskiestas šio dažiklio tirpalas, kuris lengviau sugeria šviesą, todėl oda tampa skaistesnė. Pasitelkiant vaizdavimo technologijas tyrėjai gali pamatyti vidaus organus, kraujagysles ar raumenis.

Gyvūno kūnas lieka nepažeistas, nes specialios kameros, naudojančios raudoną ir infraraudoną šviesas, leidžia pamatyti pelės vidų.

Anot pagrindinio tyrimo autoriaus, fizikos docento Teksaso universitete Zihao Ou, tai gali atrodyti kaip magiškas triukas tiems, kurie nėra artimiau susipažinę su šio proceso fizikinėmis ypatybėmis. Atskleidžiama ir tai, kad medžiagos poveikis ilgai netrunka, o nuplovus „permatomumas“ dingsta, tačiau laiko užtenka tam, kad būtų galima nustatyti vidinių procesų funkcijas pelės organizme.

Plačios pritaikymo perspektyvos

Bandymų su pelėmis metu mokslininkai stebėjo, kaip maistas juda per žarnyną, analizavo galvos kraujagysles ir netgi per odą matė raumenų skaidulų struktūrą. Šis atradimas yra išskirtinis ir dėl to, kad iki šiol daugybė atvaizdavimo įrankių galėdavo paversti audinius skaidriais tik tuo atveju, jei mėginiai yra negyvi. Tuo tarpu tartrazinas palieka audinius gyvus, suteikdamas retą galimybę pažvelgti į funkcionuojančias sistemas be jokių chirurginių procedūrų.

Mokslininkai atskleidžia, kad šis atradimas galėtų būti naudingas biologijos laboratorijoms, nes siūlo nebrangų būdą tirti organų ypatybes, kraujotaką ir kitas sistemas realiu laiku. Tuo tarpu akademiniai bendruomenei – tai unikali mokymosi galimybė.

Nors kol kas vargu ar šis principas greitu metu bus pritaikytas žmonėms, ateityje tokiam potencialui vietos atsiras. Tyrėjai tikisi atrasti ir daugiau dažiklių, kurie galėtų pranokti tartrazino galimybes.

Medicinos srityje dirbantys mokslininkai pasiekė jau ne vieną proveržį, siekiant tiek tyrinėti, tiek gydyti žmogaus organizmą. Neseniai sukurti inovatyvūs kūno klijai, kurie galėtų pakeisti žaizdų siuvimą. Tuo pačiu ir yra kiek radikalių bandymų, o vienas iš jų – dirbtinio žmogaus DNR kūrimo pradžia.