5 mokslininkai, kurie dingo be žinios po savo išradimų: tikros istorijos

Mokslo istorija dažnai vaizduojama kaip nuoseklus progresas: idėja, atradimas, pripažinimas. Tačiau realybėje kai kurie išradimai pasirodė per anksti, buvo per galingi arba per pavojingi savo laikmečiui. O jų autoriai – tiesiog… dingo.

Be kūnų.
Be patikimų liudininkų.
Be galutinių atsakymų.

Šiame straipsnyje apžvelgiame penkias dokumentuotas istorijas apie mokslininkus ir išradėjus, kurių dingimai sutapo su reikšmingais jų pasiekimais. Tai ne legendos ir ne sąmokslo teorijos – tai bylos, kurios iki šiol neturi galutinio paaiškinimo.

KVIEČIAME ne tik skaityti, bet ir ŽIŪRĖTI:

Louisas Le Prince’as – tikrasis kino tėvas, dingęs traukinyje

Dar prieš brolius Lumière’us ar Thomasą Edisoną, prancūzų išradėjas Louis Le Prince sukūrė tai, ką šiandien laikome pirmąja tikra kino kamera. Jo aparatas naudojo vieną objektyvą ir vieną juostą – technologinį principą, kuris tapo kino industrijos standartu.

1888 m. Le Prince jau buvo nufilmavęs kelis trumpus vaizdo įrašus, laikomus seniausiais išlikusiais judančiais kadrais. Jis turėjo patentus JAV ir Jungtinėje Karalystėje bei ruošėsi viešam išradimo pristatymui Niujorke – momentui, kuris būtų įtvirtinęs jo vardą istorijoje.

Tačiau 1890 m. rugsėjo 16 d. Le Prince įlipo į traukinį iš Dižono į Paryžių – ir daugiau niekada nebuvo matytas. Kai traukinys atvyko į galutinę stotį, jo nebuvo. Dingo ir bagažas. Jokio konflikto, jokio incidento, jokio kūno.

Oficialios versijos – savižudybė ar pabėgimas – iki šiol neturi jokių įrodymų. Keista ir tai, kad po Le Prince’o dingimo Thomas Edison ėmė viešai skelbti save kino išradėju ir 1893 m. atidarė pirmąją JAV kino studiją „Black Maria“.

Rudolfas Dieselis – variklio kūrėjas, dingęs jūroje

Rudolfo Dieselio vardas šiandien siejamas su viena svarbiausių technologijų pasaulyje – dyzeliniu varikliu. 1897 m. jis pristatė itin efektyvų vidaus degimo variklį, galintį veikti net su alternatyviais degalais, įskaitant augalinius aliejus.

Tai kėlė rimtą grėsmę tuometinei naftos pramonei.

1913 m. rugsėjo 29 d. Diesel įlipo į laivą „SS Dresden“, plaukiantį į Londoną, kur planavo susitikimus su Britanijos karinėmis struktūromis. Ryte jo kajutė buvo tuščia. Lova – tvarkingai paklota. Drabužiai – vietoje. Jokių kovos ar nelaimės ženklų.

Po kelių dienų jūroje rasti drabužiai, galimai priklausę Dieseliui, tačiau identifikacija liko nepatikima. Versijos svyruoja nuo savižudybės iki politinio ar pramoninio nužudymo. Nei viena nebuvo galutinai patvirtinta.

Faktas lieka vienas – Dieselis dingo tuo metu, kai jo technologija įgijo strateginę reikšmę.

Ettore Majorana – kvantinės fizikos genijus, dingęs be pėdsakų

Italų fizikas Ettore Majorana buvo laikomas vienu ryškiausių XX a. protų. Enrico Fermi jį lygino su Newtonu – toks buvo Majoranos intelektinis lygis.

Jo darbai apie neutraliąsias daleles, kvantinius laukus ir simetrijas iki šiol turi įtakos fundamentinei fizikai ir net kvantinių technologijų plėtrai.

1938 m. Majorana tapo profesoriumi Neapolio universitete. Po kelių savaičių jis išsiėmė visas santaupas, išsiuntė laišką su užuomina apie dingimą, vėliau – telegramą, kurioje teigė pakeitęs sprendimą.
Po to nusipirko bilietą laivu iš Palermo į Neapolį.

Laivas atplaukė. Majoranos jame nebuvo.

Per dešimtmečius pasirodė daugybė liudijimų apie galimą jo gyvenimą Pietų Amerikoje ar vienuolyne. 2015 m. Italijos valdžia net pripažino galimybę, kad jis išgyveno ir pasitraukė iš viešo gyvenimo. Tačiau neatsirado nė vieno galutinio įrodymo.

Ironiška, kad Majoranos fermionai buvo eksperimentiškai aptikti tik po daugiau nei 70 metų.

Jacobas Grinbergas – mokslininkas, bandęs išmatuoti sąmonę

Meksikos neurofiziologas Jacobo Grinbergas tyrinėjo vieną sudėtingiausių mokslo klausimų – sąmonės prigimtį. Jis bandė sujungti neurologiją, matematiką ir netradicinius sąmonės tyrimus į vieningą modelį.

Dirbdamas UNAM universitete, Grinbergas sukūrė teoriją „Sintergija“, teigiančią, kad smegenys sąveikauja su universaliu informacijos lauku. Nors teorija buvo kontroversiška, ji sulaukė dėmesio tiek akademinėje, tiek alternatyvioje mokslo bendruomenėje.

1994 m. gruodžio 8 d. Grinbergas tiesiog dingo iš savo namų. Nebuvo įsilaužimo požymių. Nebuvo liudininkų. Dingo ir dalis jo tyrimų – ypač paskutiniai skaitmeniniai įrašai.

Tai viena moderniausių ir geriausiai dokumentuotų mokslininkų dingimo bylų, iki šiol neturinti atsakymo.

Nikola Tesla – dingę dokumentai po mirties

Skirtingai nei kiti šiame sąraše, Nikola Tesla nedingo gyvas. Tačiau dingo tai, kas galėjo būti svarbiausia – jo paskutiniai užrašai.

1943 m. Tesla buvo rastas miręs viešbučio kambaryje Niujorke. Vos paskelbus apie jo mirtį, JAV institucijos konfiskavo daugiau nei 80 dėžių dokumentų, įskaitant eksperimentų aprašymus, brėžinius ir technines pastabas.

Oficialiai teigta, kad medžiaga neturėjo karinės vertės. Tačiau dalis archyvų liko įslaptinti dešimtmečius, o kai kurie – nepaviešinti iki šiol. Ypač tie, kurie susiję su aukštos energijos sistemomis ir belaidžiu energijos perdavimu.

Klausimas lieka atviras: ką Tesla dar buvo atradęs – ir kodėl mes to nežinome?

Penki mokslininkai. Penki išradimai, galėję pakeisti pasaulio eigą. Ir penkios istorijos, kurios iki šiol neturi galutinio paaiškinimo. Ar juos pasiglemžė atsitiktinumas? Ar politiniai ir ekonominiai interesai? O gal – jų pačių genialumas, peržengęs laikmečio ribas? Technologijų istorija, panašu, slepia daugiau paslapčių, nei esame linkę pripažinti.

Jei jus domina tokios temos – prenumeruokite Technaujienos.lt „YouTube“ kanalą, kur kas savaitę nagrinėjame mokslo, technologijų ir žmogaus smalsumo ribas.