40 metų tyrimas atskleidė, kokiame amžiaus tarpsnyje fizinis aktyvumas svarbiausias smegenims

Fizinis aktyvumas vidutiniame ir vyresniame amžiuje gali turėti didesnę įtaką smegenims, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šį mėnesį JAV mokslininkai pristatė 40 metų trukusį tyrimą, kuris atskleidė, kad nuo 45-erių metų amžiaus žmonėms, reguliariai palaikantiems fizinį aktyvumą, rizika susirgti demencija gali sumažėti net iki 45 proc. 

Fizinis aktyvumas ypač svarbus vėliau

Tyrėjai vertino fizinį aktyvumą naudodami savarankiškai pateiktą indeksą, kuris rodė, kiek laiko žmonės praleidžia lengvo, vidutinio ar intensyvaus aktyvumo metu. 

Nors tyrimas nenustatė vienos intensyvumo rūšies kaip pačios veiksmingiausios, buvo aišku, kad reguliariai judant bet kuriame lygyje nuo 40-45 metų amžiaus, smegenų sveikata ateityje būna tik geresnė.

Studija apėmė 5354 suaugusiuosius, kurių aktyvumas buvo stebimas per tris gyvenimo etapus: ankstyvą suaugusio amžiaus periodą (26–44 m., 1526 žmonės), vidutinį amžių (45–64 m., 1943 žmonės) ir vyresnį amžių (65–88 m., 885 žmonės). Per šį laikotarpį 567 dalyviams buvo diagnozuota demencija, o tai padėjo tyrėjams suprasti, kaip aktyvumas skirtingais gyvenimo etapais veikia smegenų sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.

Aiškiausi fizinio aktyvumo privalumai pasireiškė vidutiniame ir vyresniame amžiuje. Fiziškai aktyviems 45–64 metų žmonėms nustatyta 41 proc. mažesnė demencijos rizika. Tuo tarpu tiems, kurie išliko aktyvūs vyresniame amžiuje, – net iki 45 proc. 

Tuo tarpu fizinis aktyvumas ankstyvame suaugusio amžiuje ryškaus poveikio demencijos rizikai nerodė. Tačiau tai nereiškia, kad jauname amžiuje nevertėtų būti aktyviems – judėjimas gerina širdies sveikatą, nuotaiką ir energiją. 

Kaip sportuoti, kad padėtume smegenims?

Gera žinia: norint pagerinti smegenų veiklą, nebūtina būti nuolatiniu sporto salės lankytoju.

Visų pirma, bet koks judėjimas, kuris bent šiek tiek pakelia širdies ritmą ir aktyvina raumenis, gali būti naudingas. Pradėkite nuo įveikiamų sesijų ir pamažu didinkite krūvį. Tai gali būti pasivaikščiojimai parke, plaukiojimai baseine, pasivažinėjimai dviračiu arba namuose atliekamos mankštos pagal „Youtube“.

Svarbiausia – rasti fizinę veiklą, kuri jums patinka, ir galėtumėte ją atlikti reguliariai. Tai yra, paverstumėte savo kasdieniu įpročiu. Nepamirškite, kad puikių rezultatų gali suteikti ir tokie maži kasdieniai sprendimai, kaip lipimas laiptais vietoje kilimo liftu ar trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką.

Specialistai taip pat rekomenduoja į fizinio aktyvumo rutiną įtraukti jėgos pratimus. Kaip žinia, su amžiumi mažėja raumeninė masė, atsakinga už kūno stabilumą, vidaus organų veiklą. Net tokie pratimai, kaip lengvų svorių kilojimas, atsispaudimai nuo sienos ar atsisėdimai ir atsistojimai nuo kėdės, gali padėti išlaikyti raumenų jėgą.