2026 metų „Oskaruose“ sužibėjo dirbtinis intelektas – nuo šmaikščių juokų iki nominuotų filmų

2026 metų „Oskarų“ apdovanojimuose neišvengta diskusijų apie dirbtinį intelektą (DI). Nuo scenos pokštų iki dar anksčiau diskusijas sukėlusio filmo nominacijos, kuriame pasitelkta ši technologija, šiandien pamažu tampanti visų kūrinių kasdienybe. Į kino industriją vis drąsiau įžengiant DI sprendimams, netrūksta permainų, diskusijų ir klausimų apie tai, kaip ši technologija pakeis filmų kūrimą, aktorių darbą ir pačią kūrybos sampratą.

Užuominos apie DI „Oskarų“ atidarymo ceremonijoje

98-oji „Oskarų“ ceremonija kovo 15 d. Holivude sukvietė garsiausius kino industrijos atstovus, kurioje pagerbti geriausi 2025 metų filmai ir kino kūrėjai 24 kategorijose. Ceremoniją antrus metus iš eilės vedė komikas ir televizijos laidų vedėjas Conan O’Brienas, kuris jau atidarymo monologe nevengė užuominų apie DI įtaką pramogų industrijai.

Humoro forma jis juokavo apie sparčiai tobulėjančias technologijas ir net pavadino save „paskutiniu žmogumi, vedančiu „Oskarus“, užsimindamas, kad ateityje šią rolę galėtų perimti DI.

Conano O’Brieno atidarymo monologas:

Ceremonijos pradžioje taip pat parodytas humoristinis vaizdo klipas, kuriame Conanas O’Brienas buvo „įterptas“ į scenas iš kelių nominuotų filmų. Taip parodijuotos šiuolaikinės kino technologijos ir jų galimybės, o kartu ir primenant, kad DI šiandien tampa vis svarbesne tema kino industrijoje.

Besikeičiančios „Oskarų“ taisyklės

Diskusijas dėl DI vaidmens kino industrijoje pakurstė filmas „Brutalistas“ (angl. The Brutalist), kuris buvo minimas tarp galimų „Oskarų“ lyderių dar 2025 metų ceremonijoje, tačiau tuo pačiu ir kontraversiškai vertintas dėl technologinių sprendimų. Praeitų metų pradžioje filmo montažo režisierius Davidas Jancso interviu atskleidė, kad DI įrankis „Respeecher“ buvo panaudotas tam, kad būtų patobulintas Adrieno Brody ir Felicity Jones vengrų kalbos akcentas. Technologija padėjo pakoreguoti sudėtingus tarimo garsus, kad dialogai skambėtų natūraliau vietiniams kalbos vartotojams.

Dėl augančių diskusijų dar prieš šių metų oficialią ceremoniją Kino meno ir mokslo akademija buvo priversta aiškiau apibrėžti savo poziciją dėl DI naudojimo filmuose. Praeitų metų balandį paskelbtose gairėse minima, kad pats DI naudojimas nei padidina, nei sumažina filmo galimybių būti nominuotam „Oskarui“. Vis dėlto pabrėžta, kad svarbiausias kriterijus išlieka žmogaus kūrybinis indėlis.

Nors šiemet, tokių audringų diskusijų kaip pernai nebuvo, DI tema iš kino industrijos niekur nedingo. Priešingai – vis daugiau specialistų pastebi, kad DI įrankiai pamažu tampa įprasta filmų gamybos proceso dalimi.

Tarp 2026 metų „Oskarų“ laureatų išsiskiria daugiausiai nominacijų – 16, pelnęs filmas „Nusidėjėliai“ (angl. Sinners). Čia pažangūs vizualinių efektų sprendimai padėjo sukurti scenas, kuriose Michaelas B. Jordanas vaidina dvynius – tokiuose efektuose dažnai naudojami mašininio mokymosi metodais paremti įrankiai veidų suderinimui ir kadrų korekcijai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Holivudas šokiruotas: sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto aktorė

Išdalintos svarbiausios nominacijos

 2026 metų „Oskarų“ žvaigžde tapo filmas „Mūšis po mūšio“ (angl. One Battle After Another), pelnęs šešias statulėles, tarp jų ir svarbiausią – geriausio filmo apdovanojimą. Filmo režisierius Paul T. Anderson taip pat buvo pripažintas geriausiu režisieriumi.

Tuo metu vienas daugiausia nominacijų gavęs filmas „Nusidėjėliai“ pelnė keturias statulėles. Vienas svarbiausių jų atiteko Michaeliui B. Jordanui, kuris buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už pagrindinį vaidmenį šiame filme.

Geriausios aktorės apdovanojimą pelnė Jessie Buckley už vaidmenį filme „Hamnetas“ (angl. Hamnet).

Taigi, DI tema jau tampa neatsiejama pastarųjų „Oskarų“ dalimi, tačiau kol kas matyti, kad vyksta garsios diskusijos. Tuo tarpu realus poveikis industrijai kol kas labiau atsiskleidžia užkulisiuose.