Vos 15 proc. Lietuvos gyventojų tikrina internete matytos informacijos tikrumą

Oficialiosios statistikos portalo duomenys atskleidžia, kad 2025 m. tik 14,9 proc. gyventojų tikrina internete matytos informacijos patikimumą. Duomenys surinkti apklausus 16–74 metų žmones visoje Lietuvoje ir palyginti su ankstesnių metų rodikliais. Šie rezultatai atskleidžia, kad nors skaitmeninio turinio vartojimas sparčiai auga, kritinis vertinimas išlieka gana retas.

Jaunesni tikrina dažniau

Didžiausią aktyvumą tikrinant informaciją demonstruoja jaunimas. 16-29 m. grupėje rodiklis pasiekia 26,9 proc., o 25-34 m. – 26,4 proc. Tuo tarpu nuo 55 m. – neviršijama 7 proc. ribos. Tai rodo aiškią tendenciją: kuo žmogus vyresnis, tuo rečiau jis tikrina informacijos patikimumą.

Svarbu pastebėti, kad bendras informacijos tikrinimo rodiklis pamažu auga – 2021 m. jis siekė kiek daugiau nei 10 proc., o  2023 m. – 13 proc.

Tai greičiausiai susiję ne su didesniu jaunimo sąmoningumu, o su augančia patirtimi internete. Jaunesni vartotojai dažniau susiduria su prieštaringu turiniu, todėl natūraliai išmoksta nepasitikėti pirmu šaltiniu, o vyresni žmonės dažniau linkę manyti, kad internete pateikiama informacija yra patikima savaime.

Kritinis vertinimas dar netapo norma

Duomenys rodo, kad gyventojai 2025 m. papildomai informacijos ieškojo tik apie 13 proc. – šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus. Jaunimas išlieka aktyviausias – maždaug kas ketvirtas 16–34 m. gyventojas bando pasitikrinti ar rasti papildomą kontekstą.

Diskusijoje internete dalyvauja dar mažesnė visuomenės dalis – tik apie 4 proc. gyventojų. Tuo metu dalis gyventojų informaciją aptaria gyvai su artimaisiais ar pažįstamais – apie 5 proc. žmonių.

TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiau nei 30 proc. lietuvių susiduria su žeminančiomis žinutėmis internete

Pagrindinė priežastis – žmonės mano, kad jau žino tiesą

Statistika atskleidžia, jog dažniausiai gyventojai mano jau žinantys, kad informacija ar jos šaltinis nepatikimi. 2025 m. taip teigė 26,4 proc. apklaustųjų (2023 m. – 23,0 proc.).

Kitos priežastys:

• įgūdžių trūkumas – 2,6 proc.,
• kitos priežastys – 5,4 proc.

Tai reiškia, kad problema nėra technologinė – žmonės moka naudotis internetu, bet retai abejoja informacija. Kitaip tariant, melagingos žinutės plinta ne todėl, kad jų neįmanoma patikrinti, o todėl, kad dauguma net nebando to daryti.

Kokias grėsmes atneša ši statistika

Kai faktus tikrina tik vienas iš septynių žmonių, klaidinantis turinys gali plisti gerokai greičiau. Skaitmeninė visuomenė Lietuvoje aktyvi – žmonės skaito, komentuoja, dalijasi, tačiau kritinis vertinimas dar nėra tapęs kasdieniu įpročiu.

Tokioje aplinkoje labiausiai plinta ne tai, kas tikslu, o tai, kas patraukia dėmesį. Emocijas keliantys įrašai – pykdantys, gąsdinantys ar stebinantys – pasiekia daugiau žmonių nei ramūs paaiškinimai.

Ilgainiui tai keičia pačią informacijos suvokimo logiką: žmonės pradeda vertinti ne šaltinio patikimumą, o tai, kiek kartų matė žinutę, todėl auga dezinformacijos rizika. Pasikartojanti informacija ima atrodyti patikimesnė vien dėl pažįstamumo, todėl susiformuoja uždari įsitikinimų burbulai – skirtingos grupės mato vis kitokią „tikrovę“.

Tai plačiau aptarėme mūsų straipsnyje: Kaip socialiniai tinklai nusprendžia, ką jums rodyti pirmiausia