Ukrainos tyrėjai atskleidė, kaip Rusijos dronų operatoriai naudojasi Baltarusijos infrastruktūra

Vasario 20 d. tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė apie plataus masto kibernetinę operaciją. Jos metu Ukrainos programavimo specialistai kartu su tyrėjais paviešino, kaip Rusijos dronų operatoriai dar praėjusiais metais naudojosi Baltarusijos infrastruktūra. Teigiama, kad tai buvo daroma siekiant sustiprinti smogiamųjų bepiločių orlaivių pajėgumus kare prieš Ukrainą.

Kaip buvo išnaudojama Baltarusijos infrastruktūra

Pasak „InformNapal“ duomenų, Rusijos operatoriai pasitelkė Baltarusijoje esančius mobiliojo ryšio bokštus, signalų stiprinimo sprendimus ar galimus retransliavimo taškus.

Šie sprendimai leido pagerinti dronų valdymo stabilumą ar išplėsti veikimo nuotolį, taip pat planuoti dronų maršrutus ir gauti informacijos apie skrydžių misijas.

Turėdami ankstyvą prieigą prie šių duomenų, Ukrainos gynybos pajėgos galėjo planuoti smūgius į bepiločių orlaivių paleidimo vietas Rusijos teritorijoje, elitinį šalies dronų padalinį „Rubicon“, taip pat laikinai okupuotose Ukrainos ruožuose ir atlikti kitus veiksmus, stabdančius dronų operacijas.

Nustatymo procesas

Pranešama, kad Ukrainos ekspertai iš kibernetinės analizės centro „Fenix“ sėkmingai prisijungė prie Rusijos karinių dronų operatorių paskyrų 2025 m. viduryje. Šiame slaptame stebėjime ekspertai galėjo matyti operacijas realiuoju laiku ir teikti žvalgybinę informaciją Ukrainos gynybos pajėgoms iki pat šių metų vasario.

Pasak tyrimo išvadų, be Baltarusijos sprendimų Rusijos karinės pajėgos nebūtų galėjusios įvykdyti dalies dronų atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą. Be to, surinkti duomenys rodo galimus tyčinius bepiločių įsiveržimus į NATO valstybių teritorijas.

Anot „InformNapal“, jau 2025 m. rugsėjį dalis operacinės informacijos buvo perduota NATO partneriams. Rugsėjo 9–10 naktį užfiksuotas dešimčių Rusijos bepiločių orlaivių skrydis į Lenkijos teritoriją buvo vertinamas kaip naujų taktikų ir Baltarusijos civilinės telekomunikacijų infrastruktūros galimybių testas. Nurodoma, kad galutinis tokių operacijų tikslas – planuoti smūgius logistikos maršrutams Ukrainoje ir Lenkijoje, siekiant sutrikdyti Vakarų ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Taip pat nustatyta, kad vadinamosios „ЫЫ“ serijos bepiločiai orlaiviai reguliariai buvo minimi naudojamoje programinėje įrangoje ir operatorių pokalbiuose. Vėliau tokio tipo dronai buvo aptikti Lenkijoje ir Baltijos valstybėse po Rusijos atakų.

TAIP PAT SKAITYKITE: To niekas nesitikėjo: Rusijos „Geran-5“ dronuose – JAV ir Europos komponentai

Kibernetinio karo pasekmės

Ši istorija parodo, kad kibernetinės operacijos šiandien nebėra tik informacijos rinkimo priemonė – jos tampa tiesioginiu karinės galios įrankiu.

Prieiga prie ryšio tinklų, planavimo sistemų ir operatorių komunikacija leidžia ne tik stebėti, bet ir realiai keisti mūšio eigą. Tai reiškia, kad serveriai ir telekomunikacijų infrastruktūra tampa strateginiais objektais, kurių reikšmė šiandien prilygsta karinėms bazėms.