Ukraina rugsėjį smogė daugiau kaip 30 Rusijos oro gynybos ir radarų objektų – ką atskleidžia suvestinė?

Sekite TechNaujienos Google

Ukraina paskelbė rugsėjo mėnesio vidutinio nuotolio smūgių rezultatų suvestinę: jos teigimu, atakuota daugiau kaip 30 Rusijos oro gynybos, radarų ir elektroninės kovos objektų, per 40 vadaviečių ir daugiau kaip 50 logistikos bei aprūpinimo vietų. Tokie skaičiai rodo operacijų prioritetus, tačiau yra vienos konflikto šalies pranešimai, todėl jų negalima laikyti nepriklausomai patvirtintu sunaikintos technikos sąrašu.

Kaip rašoma oficialiame Ukrainos gynybos ministerijos pranešime, ukrainos gynybos ministerija spalio 9 dieną išvardijo taikinius, tarp kurių minimos S-400 sistemos dalys, „Buk-M3“, „Pantsir“ kompleksai ir įvairūs radarai. Smūgių tikslas, pasak ministerijos, – apsunkinti Rusijos pajėgų oro erdvės kontrolę bei logistiką.

Priešlėktuvinės gynybos sistema sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių dalių. Radarai aptinka ir seka taikinius, valdymo sistemos apdoroja informaciją, o paleidimo įrenginiai naudoja ginkluotę. Pažeidus vieną grandį, gali pablogėti visos sistemos darbas, bet tai nereiškia, kad automatiškai sunaikinamas visas kompleksas.

Viešose suvestinėse žodis „pataikyta“ taip pat nereiškia identiško žalos masto. Objektas gali būti laikinai išvestas iš rikiuotės, apgadintas arba sunaikintas, o tiksliai išvadai reikia papildomų įrodymų. Šis skirtumas svarbus vertinant karo statistiką.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 9 minutės

DHL perka „Venipak“ Baltijos šalyse – Lietuvos konkurencijos priežiūra sandoriui uždegė žalią šviesą

4 min. skaitymo • prieš 29 minutės

„Google“ keičia DI paiešką – naujienų šaltiniai ir kūrėjai gaus daugiau matomų nuorodų

4 min. skaitymo • prieš 49 minutės

Ukraina praneša apie rekordinį dronų smūgių atstumą – vienas oro gynybos objektas pasiektas už 552 km

Visi naujausi straipsniai →

Oro gynybos technika dažnai veikia kaip tarpusavyje susieta sistema. Net ir labai pajėgus paleidimo įrenginys turi ribotą vertę, jei jam trūksta aktualių taikinių duomenų. Todėl radarų atakos gali būti reikšmingos ne vien dėl fizinės žalos, bet ir dėl galimo informacijos perdavimo sutrikdymo. Tačiau tokio poveikio negalima įrodyti vien perskaičius sunaikintų ar pažeistų objektų sąrašą.

Rusijos pajėgos gali naudoti kelias persidengiančias oro gynybos sistemas. Todėl vieno radaro išvedimas iš rikiuotės nebūtinai palieka visiškai neapsaugotą teritoriją. Reikia vertinti atsarginius jutiklius, gynybos sistemų tankį ir galimybę perkelti kitą įrangą. Tokių duomenų viešose suvestinėse dažniausiai nėra.

Vidutinio nuotolio smūgių koncepcija siejama su priešo pajėgų veikimo apsunkinimu už tiesioginės fronto linijos. Tokie taikiniai gali būti logistinės bazės, vadavietės ar technikos remonto punktai. Tačiau net sėkmingas smūgis į aprūpinimo vietą ne visada reiškia tiesioginį mūšio eigos pasikeitimą tą pačią dieną.

Pranešime minimi S-400, „Buk-M3“ ir „Pantsir“ kompleksai atlieka skirtingus oro gynybos vaidmenis. Vien jų pavadinimų išvardijimas neparodo, kokio masto nuostoliai patirti konkrečioje vietoje. Kai kuriais atvejais gali būti atakuota viena sistemos dalis, o kitur – pagalbinė įranga. Šią skirtį profesionaliame tekste būtina išlaikyti.

Elektroninės kovos stotys gali aptikti arba trikdyti įvairius signalus. Jeigu tokia sistema pažeidžiama, gali sumažėti tam tikra priešo apsaugos galimybė, tačiau būtina atsižvelgti į kitus rajone veikiančius įrenginius. Todėl vienos stoties ataka nėra savaiminis įrodymas, kad Ukrainos dronai toje teritorijoje nuo šiol skraidys be trukdžių.

Ukrainos ministerijos pranešimas pateikia jos pačios karinių operacijų suvestinę. Kadangi vyksta karas, dalis informacijos gali būti neviešinama arba pateikiama skirtingais terminais. Todėl skaičiai turi būti aiškiai priskirti šaltiniui, o jų tikslumas negali būti pristatomas kaip neabejotinai patvirtintas nepriklausomų stebėtojų.

Nepriklausomam karo nuostolių vertinimui kartais pasitelkiami palydoviniai vaizdai, geolokuoti vaizdo įrašai ir kelių šaltinių palyginimas. Tačiau net ir tokia metodika ne visada leidžia nustatyti, ar įranga buvo galutinai sunaikinta, ar tik laikinai neveikė. Todėl oficialiame vienos šalies pranešime minimas atakų skaičius neturėtų būti painiojamas su nepriklausomai patvirtintų nuostolių skaičiumi. Tai ypač svarbu, kai pateikiami bendri skaičiai apie skirtingos paskirties objektus.

Technologijos ir praktiniai iššūkiai

Ministerijos sąraše minimi ir elektroninės kovos įrenginiai. Jie gali trikdyti bepiločių ryšį ar navigaciją, todėl jų pažeidimas teoriškai gali palengvinti vėlesnes Ukrainos dronų operacijas. Tačiau konkrečiam poveikiui įvertinti reikėtų žinoti įrenginio techninę būklę ir alternatyvias priešo sistemas.

Vadovavimo postai svarbūs koordinuojant dalinius ir perduodant informaciją. Jų atakavimas gali sukelti sutrikimų, tačiau tikras operacinis poveikis priklauso nuo rezervinių ryšių, kitų postų ir vadovybės gebėjimo atkurti veiklą.

Logistikos objektai taip pat skiriasi paskirtimi. Tai gali būti amunicijos sandėliai, remonto bazės ar aprūpinimo punktai. Vienas smūgis į tokį objektą nebūtinai sukelia ilgalaikį viso fronto aprūpinimo sutrikimą, todėl apibendrindami turime atsižvelgti į operacijų mastą.

Kas patvirtinta, o kas dar vertinama

Ministerija mini ir infrastruktūrą, susijusią su bepiločių rengimu bei naudojimu. Tai rodo siekį paveikti ne vien fronto linijoje esančius aparatus, bet ir jų parengimo grandines.

Nepaisant didelių skaičių, priešo kovinio pajėgumo pokytį nustatyti sunku. Dėl to ši suvestinė pirmiausia yra Ukrainos paskelbtų smūgių krypčių ir taikinių tipų apžvalga. Skaitytojams svarbiausia suprasti, kas teigiama ir ko dar nepatvirtina nepriklausomi duomenys.