Hibridinis „Raybird“ vandenilio dronas skirtas tyliai ir ilgai trunkančiai žvalgybai realiomis kovos sąlygomis. Šaltinis: „Skyeton“.
Ukraina į frontą išsiuntė vandenilio droną – pirmąjį tokio tipo sprendimą
TRUMPAI
- • Ukraina fronte panaudojo pirmąjį pasaulyje vandenilio hibridinį droną „Raybird“.
- • Mažas šiluminis ir garso pėdsakas suteikia jam pranašumą žvalgybos misijose.
- • „Skyeton“ išsprendė vandenilio dronų veikimo ir logistikos iššūkius fronte.
Šalia įprastų bepiločių orlaivių Ukraina fronte pradėjo naudoti hibridinį vandenilio kuro elementais varomą droną „Raybird“. Tai pirmasis pasaulyje žinomas tokio tipo sprendimas, panaudotas realiose karinėse operacijose.
Naujos kartos sistema
Ukrainos aviacijos technologijų bendrovė „Skyeton“, savo veiklą specializuojanti bepiločių orlaivių sistemų gamyboje, sukūrė naują „Raybird“ korpuso architektūrą. Ji pritaikyta naujos degalų sistemos, vandenilio, integravimui ir masinei tokio orlaivio gamybai.
Kaip nurodoma „Skyeton“ pranešime, „Raybird“ dronas skirtas tolimojo nuotolio žvalgybos misijoms įgyvendinti. Standartinis bepilotis orlaivis, varomas vidaus degimo varikliu, gali nepertraukiamai skristi ilgiau nei 28 valandas. O hibridinė vandenilio-elektros versija šių metų sausio skaičiavimais Ukrainoje ore išliko maždaug 12 valandų.
Ukrainos gynybos naujienų agentūra „Militarnyi“ pranešė, kad nuo sausio 15 d. dronas buvo dislokuotas kovinėms misijoms fronte.
Technologiniai pranašumai ir veikimo patikimumas
Elektrinis drono variklis generuoja gerokai mažiau šilumos, todėl tai prisideda prie tvaresnių gynybos sektoriaus sprendimų. Visgi Ukrainos kontekste svarbiausia ne ekologija – sumažintas šiluminis pėdsakas leidžia dronui veikti beveik neaptinkamam infraraudonųjų spindulių sistemoms, vykdyti gilias žvalgybos misijas ir stebėti taikinius giliai už fronto linijos, neįjungiant priešo radarų ar termovizorių.
Be to, pats „Raybird“ veikia ženkliai tyliau nei vidaus degimo varikliais aprūpintos versijos ir gali išlikti didesniame aukštyje. Tai sumažina jo aptikimo tikimybę ir padidina efektyvumą žvalgybos misijose.

Bepilotis orlaivis veikia ekstremaliomis sąlygomis nuo –35 °C iki +55 °C. „Skyeton“ siūlo du logistinius sprendimus, užtikrinančius autonomiją: arba greitai keičiamus iš anksto užpildytus vandenilio balionus, arba mobilų įrenginį, leidžiantį vandenilį gaminti vietoje pagal poreikį. Tai išsprendžia didžiausią iki šiol iššūkį, kuris dėl infrastruktūros neleido pritaikyti tokiomis degalų sistemomis varomų dronų.
Toliau „Skyeton“ inžinieriai daugiausiai dėmesio skirs „Raybird“ drono skrydžio trukmės padidinimui iki 20 valandų.
Nuo 2025 m. gruodžio dronas jau vykdė bandomąsias misijas kovos zonoje.
Dronų technologijos nuolatos tobulėja, o kovose Ukrainoje jau daugelį kartų pritaikyta standartinė „Raybird“ drono versija buvo svarstomas kaip galimas Jungtinės Karalystės problematiškos „Watchkeeper“ drono pakaitalas.
Tačiau Ukraina ne vienintelė, išbandanti pažangesnius sprendimus. Praeitą savaitę atakos metu Rusija taip pat paleido naują reaktyvinį droną – „Geran-5“.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?
2„OpenAI“ vartotojams pasiūlys pigesnį „ChatGPT“ planą, kartu ruošia reklamos bandymus
3Aštuoni prabangūs automobiliai pavogti vos per 10 minučių – saugumo sistemos nepasiteisino
4Nutekėjo duomenys apie „iPhone 18 Pro“: vartotojams pažįstamas dizainas, tačiau naujos spalvos
5Aptiktas seniausias žmonių naudotas „cheminis ginklas“: štai kas jis
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.