Tyrimas: 2000-ųjų pradžioje gimę vaikai buvo veikiami gerokai daugiau „amžinųjų chemikalų“ nei manyta iki šiol

Vasario 18 d. paskelbtas JAV mokslininkų tyrimas parodė, kad 2003–2006 m. gimę vaikai dar prieš gimimą buvo veikiami gerokai platesnio „amžinųjų chemikalų“ (PFAS) spektro, nei rodė ankstesni tyrimai. Analizuodami virkštelės kraujo mėginius, tyrėjai aptiko 42 skirtingus PFAS junginius – nors įprasti testai paprastai fiksuodavo tik kelis iš jų.

Anksčiau to nepastebėjo

Icahno medicinos mokyklos mokslininkų tyrime, publikuotame žurnale „Environmental Science & Technology“, nustatyta, kad tradiciniai PFAS tyrimo metodai neatskleidė realios situacijos, susijusios su 2000-ųjų pradžioje gimusių kūdikių organizme esančių cheminių medžiagų įvairove ir bendru jų poveikio mastu.

Tuo tarpu JAV mokslininkai panaudojo vadinamąją netikslinę cheminę analizę, kuri leido aptikti daug platesnį junginių spektrą nei įprasti testai. Tyrėjai išanalizavo 120 virkštelės kraujo mėginių, surinktų 2003-2006 m. JAV vykdyto ilgalaikio motinų ir vaikų sveikatos tyrimo metu.

Mokslininkai palygino du vertinimo būdus. Pirmasis – tradicinis, kai matuojamos konkrečių, gerai žinomų PFAS koncentracijos. Antrasis – išplėstinis, kai vertinama bendra PFAS „našta“, apimanti daug daugiau skirtingų junginių. Būtent šis platesnis metodas parodė, kad kūdikiai buvo veikiami žymiai įvairesnio cheminių medžiagų mišinio, nei rodė ankstesni duomenys.

Iš viso virkštelės kraujyje identifikuoti 42 skirtingi PFAS junginiai. Įprastuose tyrimuose paprastai tiriami tik keli – įprastai 4–10 dažniausiai aptinkamų medžiagų. Tai reiškia, kad dalis realios situacijos iki šiol galėjo likti nematoma.

Keičiasi supratimas apie tikrąjį mastą

Mokslininkai ne tik išplėtė paiešką, bet ir pasiūlė naują būdą įvertinti bendrą PFAS kiekį organizme. Vietoj to, kad skaičiuotų kiekvieną junginį atskirai, jie vertino bendrą „cheminę naštą“ – visų aptiktų PFAS visumą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Alternatyva teflonui: mokslininkai sukūrė nelipnią dangą be „amžinųjų chemikalų“

Tai leido pamatyti platesnį vaizdą. Anksčiau buvo manoma, kad pirmagimiai kūdikiai gali būti labiau veikiami PFAS nei jų jaunesni broliai ar seserys. Tačiau pritaikius platesnę analizę šis skirtumas beveik išnyko.

Kitaip tariant, ankstesni rezultatai galėjo susidaryti todėl, kad buvo tiriama tik nedidelė dalis cheminių medžiagų. Išplėtus analizę paaiškėjo, kad situacija yra sudėtingesnė, nei atrodė iki šiol.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tyrimas buvo atliktas JAV ir apėmė 120 motinų bei jų naujagimių mėginius. Tai nėra visos kartos ar viso pasaulio duomenys, o konkrečios populiacijos analizė.

Be to, mėginiai rinkti 2003–2006 m. laikotarpiu. Nuo to laiko dalies PFAS junginių naudojimas JAV ir Europoje buvo ribojamas, nors kai kurios medžiagos aplinkoje išlieka labai ilgai. Todėl šiandien gimstančių vaikų situacija gali skirtis, tačiau tai nereiškia, kad problema išnyko.

Tyrimo reikšmė šiandien

Šis tyrimas kalba ne apie teorinę riziką, o apie realius žmones – šiandien jau suaugusią 2000-ųjų pradžioje gimusią kartą. Tai reiškia, kad dalis dabartinių dvidešimtmečių į gyvenimą atėjo jau turėdami platesnę cheminių medžiagų „naštą“, nei tuo metu buvo suvokiama.

Svarbu pabrėžti, kad tyrimas nenustatė tiesioginių sveikatos pasekmių šiems vaikams. Tačiau PFAS anksčiau buvo siejami su hormonų sistemos pokyčiais, imuninės funkcijos silpnėjimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais. Todėl klausimas nėra vien apie aptiktų junginių skaičių – jis apie tai, kaip tiksliai mes iki šiol vertinome poveikį.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad matavimo būdas gali iš esmės pakeisti supratimą apie riziką. Jei tiriami tik keli gerai žinomi junginiai, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad poveikis ribotas.

Tyrėjai tikisi, kad platesnis PFAS vertinimas leis tiksliau prognozuoti galimą ilgalaikį poveikį sveikatai ir pagerins būsimus epidemiologinius tyrimus.

Daugiau šia tema skaitykite: Ar tikrai vanduo iš čiaupo yra saugus? Tyrimo rezultatai atima žadą