Tūkstantmečio kartos iššūkiai: mokslininkai atsako, kas paskatins didesnį susirgimą vėžiu

Mokslininkai stebi naują tendenciją – daugėja onkologinių susirgimų atvejų tarp tūkstantmečio kartos atstovų. Diagnozės aktualiausios tampa vis jaunesniame amžiuje, tarp 20-40 metų. Tai daug anksčiau nei, kad buvo su ankstesnėmis kartomis. Augant poreikiui mokslininkai atliko plačią aplinkos veiksnių analizę, siekiant pateikti to priežastis.

Besikeičiantis pasaulis transformuoja tyrimus

Iki šiol vėžio kilmės tyrimai daugeliu atveju buvo nukreipti į du pagrindinius veiksnius: genetiką ir specifinius gyvenimo būdo pasirinkimus, pavyzdžiui, alkoholį, rūkymą. Visgi keičiantis 1981-1996 m. gimusios tūkstantmečio kartos sergamumo tendencijoms, kur serga vis daugiau jaunų žmonių, atsiranda poreikis naujoms plataus masto ir įvairius gyvenimo ypatumus tiriančioms analizėms.

Mokslininkai vis labiau dėmesį sutelkia į nėštumo metu vartojamus vaistus, perdirbtus maisto produktus, naktinį darbą, keliones po pasaulį ar visur esančius ekranus. Pasak tyrėjų, dėl šiuolaikinio gyvenimo sudėtingumo yra sunku nustatyti konkrečius „kaltininkus“. Visgi naujausios technologijos ir didžiuliai populiacijos duomenų rinkiniai padeda atskleisti iki šiol dar nematytus modelius.

Šiuolaikinis gyvenimas „perrašo“ organizmo ląstelių likimą

Šiandien mokslininkai buriasi į naujas tyrimų komandas, nagrinėjančias „exposome“ koncepciją – visus aplinkos veiksnius, su kuriais susiduria žmogus per visą savo gyvenimą ir prieš gimimą. Platų šio reiškinio analizę pateikė „The Washington Post“.

Pasak jų, kai kurie vaistai, vartojami nėštumo metu, gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi, todėl didėja jautrumas ankstyvos stadijos vėžiui. Aplinkos chemikalai, įskaitant mikroplastiko daleles, kurios kaupiasi žmogaus organizme, augina hormonų disbalansą, genetines mutacijas, skatina uždegimą ir kitas reakcijas, prisidedančias prie ankstyvų onkologinių susirgimų.

Šiandien plačiai vartojami perdirbti maisto produktai, keičiantys mitybos racioną, taip pat skatina medžiagų apykaitos pokyčius, nutukimą ar uždegimus, kurie gali sukelti navikų atsiradimą.

Stebimi ir cirkadinio ritmo pokyčiai. Biologinis žmogaus laikrodis, pagal kurį gyvena jo organizmas, kaip niekad anksčiau paveikiamas nepastovių darbo grafikų, visą parą veikiančių skaitmeninių priemonių, kurios keičia darbo, poilsio ir laisvalaikio praleidimo būdus. Tai sutrikdo biologinius procesus ir gali paskatinti onkologinių ligų atsiradimą.

Pasekmė – ankstesnis senėjimas

Mokslininkai apjungdami šiuos veiksnius į vieną, pateikia išvadą – kasdieniniai pokyčiai gali spartinti biologinį senėjimą anksčiau nei tikėtasi ir paruošti organizmą ligoms. Kaip jau minėta JAV vėžio tyrimų asociacija patvirtino, kad tūkstantmečio karta biologiškai sensta greičiau nei ankstesnės kartos.

Šis senėjimas skatina ne tik vėžio atsiradimą jaunesniame amžiuje, bet ir kitų įvairių ligų ankstyvesnę diagnozavimo riziką.

Nors tyrimai atskleidžia negailestingą tiesą, tyrėjai perspėja, kad panikuoti ir manyti, jog viskas su kuo gyvename yra toksiška, nereikėtų. Dar reikalingi išsamesni tyrimai, kurie pateiktų daugiau tiesioginių įrodymų.

Tuo tarpu vėžio tyrimuose mokslininkai pateikė kontraversiškų įrodymų apie onkologinių ligų ir „COVID-19“ vakcinų ryšį. Apie tai skaitykite čia.