Virusai keičiasi greičiau nei mūsų gebėjimas jiems pasiruošti, o nauji protrūkiai gali kilti ten, kur jų mažiausiai tikimasi.
Tiksinti bomba: mokslininkai tiria virusus, galinčius sukelti naują pandemiją
TRUMPAI
- • Mokslininkas atidžiai stebi kelis virusus, galinčius tapti rimtu iššūkiu.
- • Nauji virusų protrūkiai išlieka realia grėsme dėl besikeičiančių gyvenimo ypatumų.
- • Virusų gebėjimas mutuoti apsunkina ilgalaikę jų kontrolę.
Virusų protrūkiai tyko visada, o nuo jų apsisaugoti darosi vis sudėtingiau. Nauji virusai ar jų mutacijos yra nuolatinis biologinių procesų rezultatas, o šiandieninis gyvenimo būdas sudaro dar palankesnes sąlygas ligoms plisti greičiau. Tuo tarpu mokslininkas šiais metais stebi ir keletą konkrečių virusų, kurie, pasak jo, kelia potencialią protrūkio grėsmę.
Virusai, kuriuos mokslininkas stebi atidžiausiai
Infekcinių ligų docentas Patrickas Jacksonas teigia, kad gripas A visada buvo didelė grėsmė, tačiau paskutiniu metu jis yra ant pandemijos slenksčio. Šis tipas sparčiai mutuoja tarp gyvūnų, tačiau gali įgyti savybių, leidžiančių lengviau plisti tarp žmonių.
Tyrėjus nustebino atvejai, kai „kiaulių gripu“ vadinto viruso potipis buvo užfiksuotas laukiniuose paukščiuose, kurie vėliau jį išplatino žinduoliams, o šiais metais tyrimai bus sutelkti į dar daugiau įrodymų paieškas, kurios patvirtintų ir galimybes šiai ligai išplisti žmonių tarpe.
Tuo tarpu Mpox virusas, anksčiau vadintas beždžionių raupų virusu, iš retai pasitaikiusios ligos tapo pasauline problema. Ir nors išimtinai jis buvo fiksuojamas tik tam tikroje Afrikos dalyje, prieš keletą metų pasirodė pirmieji atvejai už jos ribų, o praeitais keli užfiksuoti JAV. Kadangi nėra veiksmingo gydymo, mokslininkai turi nuolatos stebėti šio viruso vystymosi ypatumus.
Galiausiai, Oropouche virusas buvo atrastas Amazonės regione prieš kelis dešimtmečius ir yra platinamas vabzdžių. Šiuo metu nėra nei gydymo, nei vakcinos. 2024 metais virusas pirmą kartą buvo aptiktas Europoje, parodant, kad jo paplitimo geografija sparčiai plečiasi ir reikalauja detalesnių tyrimų.
Kodėl virusų neišvengsime
Mokslininkas sako, kad šiltėjantis klimatas, dėl žmogaus veiklos besikeičianti natūrali gamtos ekosistema ir padidėjęs mobilumas šiandien leidžia seniems virusams vystytis dar greičiau, o tuo pačiu „keliauti“ po visą pasaulį.
Kita vertus, visuomenės skeptiškas požiūris į sveikatos priežiūros priemones, mažėjantis skiepijimo mastas gali sudaryti prielaidas net seniai žinomoms ligoms ir vėl sugrįžti.
Tačiau ir virusų gebėjimas mutuoti reiškia, kad jie nuolat prisitaiko prie naujų sąlygų ir gali tapti atsparūs bet kam.
DAUGIAU SKAITYKITE: Gydytoja įspėja: šis daiktas miegamajame gali tapti gripo židiniu
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Garsiosios Baba Vangos pranašystės: štai ką numatė 2026-iesiems
2Mėgstate keliauti? Šie oro uostai jums kels daugiausiai streso (sąrašas)
3„Gmail“ sparčiai integruos dirbtinį intelektą: laukia 3 naujienos
4Pūga Vilniuje: kiek tęsis ir kada nustos? Štai ką rodo oficialūs duomenys
5Trumpo pasiūlymas Grenlandijai: kiekvienam gyventojui – piniginė išmoka už prisijungimą prie JAV
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.