Teismas nusprendė: dirbtiniu intelektu sukurtas menas nėra intelektinė nuosavybė

JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti bylą dėl to, ar dirbtiniu intelektu (DI) sukurtas menas gali būti saugomas autorių teisėmis. Naujienų agentūra „Reuters“ pirmadienį pranešė, kad teismas atmetė kompiuterių mokslininko Stepheno Thalerio prašymą peržiūrėti ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose buvo patvirtinta, kad DI sukurtas kūrinys negali būti laikomas autorių teisių objektu.

Ginčas kilo dėl DI sukurto paveikslo

Pasak „Reuters“, byla prasidėjo dar 2018 metais, kai JAV Autorių teisių biuras atmetė Stepheno Thalerio paraišką registruoti paveikslą „A Recent Entrance to Paradise“, sukurtą jo DI sistemos „DABUS“. Pats mokslininkas teigė, kad kūrinį sugeneravo jo sukurta algoritminė sistema, veikianti autonomiškai.

Vis dėlto institucija nusprendė, kad autorių teisės gali būti taikomos tik kūriniams, kuriuose yra aiškus žmogaus kūrybinis indėlis. Kadangi pateiktas darbas buvo sukurtas vien tik algoritmų, jis neatitiko šio reikalavimo.

Vėliau vyras dar bandė ginčyti sprendimą teismuose, tačiau tiek federalinis teisėjas, tiek apeliacinis teismas patvirtino Autorių teisių biuro poziciją.

Aukščiausiasis Teismas bylos nenagrinės

Kaip matyti iš JAV Aukščiausiojo Teismo bylos dokumentų chronologijos, ginčas dėl DI sukurto meno autorių teisių buvo nagrinėjamas nuo praeitų metų rudens.

2025 m. spalio 9 d. Stephenas Thaleris oficialiai pateikė peticiją JAV Aukščiausiajam Teismui, prašydamas išduoti vadinamąjį „writ of certiorari“ – tai yra prašymą peržiūrėti žemesnių institucijų teismų sprendimus. Šiuo dokumentu buvo siekiama, kad aukščiausia JAV teisminė institucija iš naujo įvertintų klausimą, ar DI sukurtas kūrinys gali būti laikomas autorių teisių objektu.

Galutinis sprendimas priimtas šių metų kovo 2 d., kai Aukščiausiasis Teismas paskelbė trumpą įrašą apie bylos atmetimą. Tokiais atvejais žemesnių teismų nutartys automatiškai lieka galioti.

Praktikoje tai patvirtino ankstesnę teisinę poziciją: kūriniai, kurie buvo sukurti autonomiškai DI, be žmogaus kūrybinio indėlio, negali būti laikomi autorių teisių objektu pagal galiojančią JAV teisę.

TAIP PAT SKAITYKITE: Nuo šiol su „Gemini“ galėsite kurti muziką: štai kaip išbandyti

Reikšmė kūrybinėms industrijoms

Šis sprendimas gali turėti platesnių pasekmių sparčiai augančiai DI industrijai. Pastaraisiais metais įvairios sistemos – nuo vaizdų generatorių iki tekstų kūrimo modelių, leidžia automatizuotai kurti turinį, kuris vizualiai ar stilistiškai prilygsta žmogaus darbui.

Tačiau teisinė sistema kol kas laikosi aiškios ribos: autorius turi būti žmogus. Visgi atsiranda vis daugiau diskusijų, kaip elgtis tuo atveju, kai žmogus aktyviai dalyvauja kūrybiniame procese – pavyzdžiui, kuria kompoziciją, redaguoja rezultatą ar kitaip formuoja galutinį kūrinį.

Todėl technologijų kompanijos, menininkai, kūrėjai, atlikėjai ar teisininkai vis dažniau kelia klausimą, kaip autorių teisės turėtų būti taikomos pasaulyje, kuriame kūrybiniai procesai vis labiau automatizuojami. Kartu kalbėdami ir apie aiškaus ir „teisingo“ teisinio reguliavimo poreikį.