Technologijos „pavogė“ mūsų bendravimą: nuo 2005-ųjų kasdien kalbame vis mažiau

Moksliniame žurnale „Perspectives on Psychological Science“ paskelbti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žmonės pastaraisiais dešimtmečiais vis mažiau kalba kasdienėje aplinkoje. Analizuodami daugiau nei 2200 žmonių duomenis iš 22 skirtingų tyrimų, mokslininkai nustatė, kad kasmet vidutinis per dieną ištariamų žodžių skaičius nuo 2005 metų sumažėjo kiek daugiau nei 3 tūkst.

Tyrimas atskleidė nuoseklų pokytį

Mokslininkų komanda, vadovaujama Arizonos universiteto profesoriaus Matthias Mehlo, nustatė, kad kiekvienais metais vidutinis kasdien ištariamų žodžių skaičius sumažėja maždaug 338 žodžiais.

Tuo tarpu žvelgiant į visą tyrimo laikotarpį, mokslininkai apskaičiavo, kad iš viso 2005-2019 metais vidutinis kasdienis kalbėjimo kiekis sumažėjo nuo 15 900 iki apie 12 700 žodžių per dieną. Tyrėjai pabrėžia, kad ši tendencija išryškėjo analizuojant skirtingų metų duomenis, todėl ji rodo bendrą pokytį, o ne vienkartinį svyravimą.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad kalbėjimo mažėjimo tendencija labiau išryškėja tarp jaunesnių žmonių. Analizė parodė, kad jaunesni nei 25 metų dalyviai kasmet vidutiniškai ištaria maždaug 452 žodžiais mažiau, o vyresnių nei 25 metų žmonių grupėje šis sumažėjimas siekia apie 314 žodžių per metus.

Kaip buvo skaičiuojamas kasdienis kalbėjimas

Duomenys buvo surinkti naudojant metodą EAR (angl. Electronically Activated Recorder). Tai nedidelis įrašymo įrenginys arba išmaniojo telefono programėlė, kuri periodiškai įrašo trumpas garso ištraukas iš žmogaus kasdienio gyvenimo.

Tokiu būdu mokslininkai gali įvertinti realų bendravimą įvairiose situacijose – namuose, darbe ar viešose vietose. Skirtingai nei apklausose, kuriose žmonės patys bando įvertinti savo elgesį, šis metodas leidžia remtis objektyviais duomenimis.

Surinktos garso ištraukos vėliau analizuojamos ir naudojamos apskaičiuoti apytikslį per dieną ištariamų žodžių kiekį.

Galimas technologijų poveikis

Mokslininkų teigimu, šis ištartų žodžių nykimas susijęs su technologijų populiarumu. Pasak tyrėjų, per pastaruosius du dešimtmečius daug situacijų, kuriose anksčiau reikėdavo kalbėti su kitais žmonėmis, tapo automatizuotos.

Pavyzdžiui, šiandien dažniau naudojamos savitarnos kasos, navigacijos programos ar skaitmeninės užsakymo sistemos. Be to, dalis bendravimo persikėlė į tekstines žinutes, socialinius tinklus ar kitas skaitmenines platformas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jei sustotų internetas: ar visuomenė sugebėtų gyventi be jo?

Tačiau ankstesni tyrimai rodo, kad dažnesni kasdieniai pokalbiai siejami su geresne emocine savijauta ir stipresniais socialiniais ryšiais. Todėl mokslininkai pabrėžia, kad mažėjantis gyvas bendravimas gali turėti platesnių socialinių pasekmių.

Visgi, tai nereiškia, kad žmonės bendrauja mažiau – greičiau, tai tik parodo, kad gyvo pokalbio situacijų kasdienybėje gali būti vis mažiau, o tai gali keisti ir mūsų socialinio bendravimo įpročius.