Švedijoje rastas retas artefaktas – kas iš tikrųjų už jo slypi?

Vakarų Švedijoje, Hallando regione, rastas iš pažiūros paprastas metalinis objektas pasirodė esąs itin svarbus archeologinis atradimas. Iš pradžių manyta, kad tai bronzos amžiaus artefaktas. Tačiau atlikus detalius tyrimus paaiškėjo, jog radinys pagamintas iš vario, cinko, alavo ir švino lydinio. Tai – medžiaga, būdinga geležies amžiui ir vėlesniems laikotarpiams. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie senovės metalų prekybą tarp Atlanto ir Baltijos jūros regionų.

Tyrėjai buvo sugluminti

2022-ųjų rudenį vakarinėje Švedijos pakrantėje, Särdalo kaime, rastas senovinis metalo lydinys iš pirmo žvilgsnio priminė įprastą bronzos amžiaus radinį. 

Visgi netrukus paaiškėjo, kad tai – pirmasis šalyje plano-konveksinis, arba plokščiai išgaubtas, lydinys. Tokie artefaktai, dar vadinami „bandelėmis“ ar „liejimo pyragais“, yra žinomi visoje Eurazijoje. Tačiau jų forma, dydis ir sudėtis labai įvairuoja.

Paprastai šie apvalūs objektai turi plokščią viršutinę dalį ir išgaubtą apačią – formą, susidarančią metalą pilant į seklią formą ar duobutę žemėje. Viršutinė jų pusė dažnai būna šiurkšti ir padengta burbuliukais – ženklas, kad liejimas vyko atviroje formoje. O apatinė dalis išlieka lygi, nes gamybos metu ji nesilietė su oru.

Särdalo radinys – apie 15 centimetrų skersmens, 2,5 cm storio ir sveriantis daugiau nei 1,2 kilogramo – iš karto sukėlė susidomėjimą. Jo forma ir proporcijos iš pradžių leido manyti, kad tai bronzos amžiaus artefaktas. Tačiau išvaizdoje matomi korozijos požymiai, ypač viršutinėje dalyje, ir netikėta sudėtis paskatino tyrėjus ieškoti atsakymų giliau.

Nuo klaidingų spėjimų iki netikėtų ryšių su Lenkija

Iš pradžių tyrėjai buvo įsitikinę, kad Särdalo kaime rastas lydinys priklauso bronzos amžiui – taip atrodė tiek pagal jo formą, tiek pagal bendrą įspūdį. Tačiau radinys buvo aptiktas vienas, be jokio archeologinio konteksto, kuris padėtų nustatyti jo amžių. Norėdami tiksliai įvertinti objektą, mokslininkai atliko išsamius izotopinius ir cheminius tyrimus.

Rezultatai buvo netikėti: lydinys pasirodė esąs sudarytas iš vario, cinko, alavo ir švino – metalo lydinio, kuris daug labiau būdingas geležies amžiui ar dar vėlesniems laikotarpiams. Gauta informacija paskatino ieškoti analogų Europoje, ir netrukus paaiškėjo intriguojantis ryšys su dviem galimais lobiais, rastais Iławos ežeryno regione šiaurės rytų Lenkijoje.

Pasak tyrėjų, Särdalo lydinio izotopinės ir cheminės savybės beveik identiškos kai kuriems artefaktams iš minėtos Lenkijos vietovės. 

Šis atradimas leido tyrėjams pažvelgti plačiau – į priešromėniškąjį geležies amžių, kai Baltijos regionas, įskaitant Vakarų Švediją ir pietų Skandinaviją, turėjo aktyvių prekybos ryšių. Istoriniai ir archeologiniai duomenys rodo, kad tokio tipo lydiniai jau cirkuliavo regione dar pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą antroje pusėje.

Remiantis visais duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad Hallando plano-konveksinis lydinys ir Lenkijos strypiniai lydiniai greičiausiai buvo dalis plačios jūrinės metalo prekybos, kuri siejo Skandinaviją, Baltijos jūros regioną ir net Iberijos pusiasalį. Šie mainai galėjo vykti dar vėlyvuoju bronzos amžiumi nusistovėjusiais senoviniais prekybos keliais.