Svarbus pasiekimas: iššifruota seniausia istorijoje rasta mamuto genetinė informacija – ką atskleidė?

Mokslininkai paskelbė ištyrę maždaug 39 tūkst. metų senumo išnykusios stambiosios žinduolių rūšies Yuka mamuto (Mammuthus primigenius) genetinės medžiagos pėdsakus, rastus puikiai išsilaikiusiame egzemplioriuje. Tai seniausia kada nors patvirtinta išlikusi RNR (ribonukleorūgštis), iš esmės praplečianti žinias apie senovinių molekulių stabilumą.

Kodėl šis radinys reikšmingas

RNR yra genetinė molekulė, padedanti ląstelėms perskaityti ir naudoti DNR (dezoksiribonukleorūgšties) informaciją. Ji reguliuoja baltymų gamybą, veikia kaip informacijos nešiklis ir atlieka svarbų vaidmenį ląstelių veikloje.

RNR paprastai yra itin nestabili, todėl manoma, kad ji išlieka tik labai trumpą laiką, ypač natūralioje aplinkoje. Tačiau šiame tyrime aptikta maždaug 39 tūkst. metų senumo RNR yra beveik tris kartus senesnė už ankstesnį žinomą rekordą. Tai rodo, kad ribos, iki kurių galima analizuoti senovinių organizmų biologinius procesus, yra daug platesnės nei manyta iki šiol.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniuje rastų palaikų DNR analizė atskleidė ligas, pražudžiusias Napoleono armiją

Pagrindiniai duomenys apie Yuka radinį

Tyrimą atlikusi komanda, vadovaujama Emilio Mármol-Sánchez, nagrinėjo dešimt skirtingų Mammuthus primigenius pavyzdžių, tačiau tik Yuka egzempliorius buvo pakankamai gerai išsilaikęs, kad jame būtų galima aptikti RNR molekulių.

Mokslininkai nustatė, kad gyvūnas buvo patinas – tai prieštarauja ankstesniems išvadų bandymams, kurie pagal fizinius požymius buvo leidę manyti, kad tai galėjo būti patelė.

Be to, tyrėjai identifikavo dvi iki tol niekur nefiksuotas mažąsias ribonukleorūgštis (mikroRNR), kurios nėra aptiktos jokioje kitoje tirtų gyvūnų rūšyje. Šie duomenys praplečia supratimą apie mamutų biologines savybes ir leidžia tiksliau lyginti šiuolaikinių bei senovinių stambiųjų žinduolių genetinius procesus.

JUMS GALI PATIKTI: Ištyrus 117 metų senolės DNR, paaiškėjo ilgo gyvenimo paslaptis

Galimas poveikis ir būsimos kryptys

Šis radinys paskatino augantį susidomėjimą senovinių ribonukleorūgšties pavyzdžių tyrimais – iki šiol jie buvo beveik neįmanomi dėl molekulės trapumo. Atsiradus naujiems metodams, tikėtina, kad ateityje bus aptikta daugiau senovinių genetinės veiklos pėdsakų.

Tai gali iš esmės pakeisti požiūrį į išnykusių rūšių biologiją, jų vystymosi mechanizmus bei ekologines savybes. Kartu atradimas papildo bendrą pastarųjų metų mokslinių radinių tendenciją, kuri vis dažniau leidžia permąstyti tiek gyvūnų, tiek žmonių evoliucinę istoriją.

39 tūkst. metų senumo RNR radinys suteikia retą galimybę suprasti, kaip veikė išnykusios Mammuthus primigenius rūšies ląstelės, ir rodo, kad genetinė informacija gali išlikti daug ilgiau, nei manyta iki šiol. Tai atveria naujas senovės biologijos tyrimų kryptis ir stiprina paleogenetikos mokslinį potencialą.