Australijos mokslininkai atliko akių žvilgsnio eksperimentus su daugiau nei 200 savanorių Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo metu nustatytas pagrindinis požymis, rodantis, kad žmogus gali būti psichopatas.
Koks požymis rodo, kad galite būti psichopatas?
Tiems, kurių psichopatijos rezultatai buvo aukšti, buvo sunku reguliuoti dėmesio sutelkimą, t. y. jie geriau matė bendrą vaizdą, bet ne taip gerai įžvelgė smulkesnes detales.
Tai reiškia, kad socialinėje situacijoje – tiek biure vykstančiame susirinkime, tiek bare – psichopatai greitai praranda susidomėjimą subtiliomis detalėmis arba apskritai sunkiai jas pastebi.
Psichopatija, kuria serga apie 1 proc. gyventojų, yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas asocialus elgesys ir itin didelis empatijos ar gailesčio trūkumas.
Ekranuose psichopatais yra tapę Patrikas Batemanas filme „Amerikos psichopatas“, kurį suvaidino Christianas Bale’as, ir Tomas Riplis filme „Talentingasis ponas Riplis“, kurį suvaidino Mattas Damonas.
Ankstesni psichopatų tyrimai atskleidė, kad didžiausi psichopatai per pokalbius laikosi labai ramiai, galbūt norėdami paslėpti užuominas apie savo asmenybę.
Tuo tarpu žmonės, kurie gali ištverti didesnį skausmą, dažniau yra psichopatai, rodo kitas neseniai atliktas tyrimas.
Naująjį tyrimą atliko Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje psichologai Stephanie C. Goodhew ir Markas Edwardsas.
„Yra daug psichopatinių asmenybės bruožų dimensijų, įskaitant egocentriškumą, beširdiškumą, impulsyvumą ir antisocialų elgesį.
Mūsų rezultatai rodo, kad žmonėms, kuriems būdingas didesnis impulsyvumas ir asocialus elgesys, sunku reguliuoti dėmesio sutelkimą.“ – sakė tyrimo autoriai.
Paprastai psichopatais vadinamiems žmonėms būdingi tokie bruožai kaip asocialus elgesys, neteisingumas, neatsakingumas, egocentriškumas, beširdiškumas ir gailesčio ar empatijos stoka.
Kaip vyko tyrimas?
Savo tyrime tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė trims psichopatijos bruožams – asocialumui, egocentriškumui ir beširdiškumui.
Manoma, kad psichopatai pasižymi sunkia asocialumo forma, kuri gali pasireikšti nuo atsitiktinio blogo elgesio iki nuolatinio įstatymų pažeidinėjimo ir sunkių nusikaltimų darymo.
Egocentriškumas – tai rūpinimasis tik savo interesais, o beširdiškumas – tai jokių emocijų, jausmų ar užuojautos kitiems nerodymas.
Per du eksperimentus tyrėjai įdarbino 236 Jungtinėje Karalystėje gyvenančius 18-40 metų amžiaus dalyvius, kurie turėjo dalyvauti kompiuteriu.
Jų psichopatiniai bruožai buvo vertinami naudojant Levensono psichopatijos savianalizės skalę (E-LSRP) – klausimyną, sudarytą iš 26 teiginių, su kuriais dalyviai turėjo sutikti arba nesutikti.
Pavyzdžiui, E-LSRP teiginys, kuriuo tikrinamas asocialumas, yra toks: „Esu daug kartų šūkavęs su kitais žmonėmis“.
Tyrėjai vertino jų „dėmesio platumą“, t. y. kaip gerai jie geba mintyse apdoroti „pasaulinę“ ir „vietinę“ informaciją, kai vietinė informacija – tai smulkesnės detalės, o pasaulinė – platesnis vaizdas.
Siekiant nustatyti jų dėmesio platumą, dalyviams buvo pateikti Navono stimulai – paveikslėliai, kuriuos sudarė didelė raidė, sudaryta iš kelių mažesnių raidžių.
Pavyzdžiui, vienas iš Navono vaizdų yra didelė T raidė, sudaryta iš daugybės mažesnių E raidžių.
Kai jiems buvo pateikiamas paveikslėlis, dalyviai turėjo pasakyti, kokią raidę pastebėjo pirmiausia, greitai paspausdami atitinkamą klaviatūros klavišą.
Jei jie pažymėdavo didelę raidę, tai reiškė, kad jų dėmesys yra „platus“, t. y. jie sutelkė dėmesį į didesnį vaizdą.
Tuo tarpu, jei jie pamatė mažąją raidę, tai reiškė, kad jų dėmesys yra siauras, t. y. jie linkę sutelkti dėmesį į smulkias detales.
Vienas bruožas sulaukė išskirtinio dėmesio
Navono testas taip pat įvertina, kaip gerai žmonės geba pakartotinai susiaurinti ir praplėsti regėjimo lauką, nes vertinamas ir greitis, ir tikslumas.
Apskritai komanda nenustatė jokio ryšio tarp dėmesio platumo ir trijų psichopatijos bruožų.
Tačiau tyrėjai rado „aiškių įrodymų“, kad vienas iš psichopatinių bruožų – asocialumas – yra susijęs su greitesniu dėmesio plėtimu.
Kitaip tariant, žmonės, kurių antisocialumo rodiklis buvo aukštesnis, taip pat buvo linkę greičiau išplėsti regėjimo lauką, kad pamatytų platesnį vaizdą.
Taigi socialinėje situacijoje asocialūs psichopatai gali nuolat vertinti platesnę aplinką, tačiau nepastebėti subtilių detalių.
Priešingai, komanda nenustatė jokių pastebimų sąsajų tarp kitų dviejų psichopatinių bruožų – egocentriškumo ir beširdiškumo – ir dėmesio išsiplėtimo ar susiaurėjimo.
Tai reiškia, kad polinkis matyti platesnį vaizdą ir gali būti taikomas tik psichopatams, kurie turi stiprų polinkį į asocialų elgesį.
Komanda pripažįsta, kad jų savanorių grupė buvo nedidelė, tačiau tikisi, kad didesnė žmonių iš viso pasaulio imtis pakartos arba praplės naujuosius rezultatus.
Mokslininkai daro išvadą, kad būtų informatyvu įvertinti, kiek dabartiniai rezultatai pasikartoja ir ar tokiose imtyse išryškėja nauji ryšiai tarp pirminių psichopatinių bruožų.
