Šunys turi unikalų gebėjimą skaityti jūsų mintis – sužinokite, kodėl

Ar kada susimąstėte, kaip jūsų šuo žino, kada jums bloga? Jis palenkia galvą, kai verkiate, nerimauja, kai esate įsitempęs, ir visada atsiduria šalia, kai jums sunku. Tai – ne sutapimas. Tūkstančiai metų šalia žmogaus šunis pavertė tikrais emocijų ekspertais: šunys atpažįsta mūsų balso toną, veido išraiškas ir net „užuodžia“ nuotaikas. Ir visa tai – užkoduota jų smegenyse.

Ryšis tarp šuns ir žmogaus: „emocinis veidrodis“

Šunų smegenyse yra sritys, jautrios balsui – panašiai, kaip žmonių. 

Tyrimai parodė, kad jų laikinojoje skiltyje esančios balso apdorojimo zonos suaktyvėja reaguodamos į garsus, ypač emociškai įkrautus – juoką, verksmą ar pyktį. Tokie garsai stimuliuoja ne tik klausos žievę, bet ir migdolinį kūną – emocijų apdorojimo centrą.

Šunys taip pat moka „skaityti“ veidus. Nustatyta, kad pamačius žmogaus veidą, ypač pažįstamą, šunų smegenyse suaktyvėja atlygio ir emocijų sritys. Jie galbūt nesupranta mūsų žodžių, bet geba „jausti“ mūsų išraiškas.

Dar daugiau – šunys ne tik stebi mūsų emocijas, bet ir jas perima. Šis reiškinys vadinamas emociniu užsikrėtimu – kai vieno individo būsena persiduoda kitam. 2019 m. tyrimas parodė, kad šunų ir jų šeimininkų širdies ritmai sunkiomis akimirkomis gali sinchronizuotis.

Tai nėra sąmoninga empatija – greičiau instinktyvus emocinis prisiderinimas, kylantis iš artimo ryšio. Tad kai jūsų šuo žiovauja ar verkšlena kartu su jumis, tai greičiausiai ne minčių skaitymas, o gilus emocinis rezonansas.

Kaip šunys tapo tokie jautrūs mūsų emocijoms? 

Viskas prasidėjo jų ilgoje evoliucinėje kelionėje šalia žmogaus. Nors šunų smegenys yra mažesnės, nei vilkų, tikėtina, kad prijaukinimo metu jos galėjo persitvarkyti taip, kad sustiprėtų socialinis ir emocinis intelektas.

Tai patvirtina ir rusų atliktas lapių prijaukinimo eksperimentas. Veisiant lapes dėl švelnumo, jų smegenyse padaugėjo pilkosios medžiagos srityse, atsakingose už emocijas ir atlygio jausmą.

Šie atradimai paneigia mitą, kad prijaukinimas silpnina protines galias. Priešingai – socialumas gali sustiprinti tas smegenų dalis, kurios leidžia kurti artimus ryšius.

Tūkstančiai metų draugystės su žmogumi ištobulino šuns gebėjimą skaityti mūsų kūno kalbą, veidą ir emocijas. Nors jų smegenys mažesnės už vilkų, jos gali būti unikalios – pritaikytos mylėti ir suprasti mus.

Šunys tikriausiai nesupranta, kodėl esi liūdnas, bet jie puikiai jaučia, ką transliuoji – toną, laikyseną, kvapą – ir jautriai į tai reaguoja.

Tad net jei šunys neskaito mūsų minčių, jie perskaito mūsų širdis. Ir ši tyli, tarp rūšių užsimezgusi draugystė yra ne tik šilta – ji evoliuciškai reikšminga. Ji primena, kad tikro ryšio nereikia išsakyti žodžiais.