Sujudimas Japonijoje: kriptovaliutos bus laikomos finansiniais produktais, mokesčiai kris drastiškai

Japonija gali būti ant istorinių pokyčių slenksčio – šalies finansų priežiūros institucija Financial Services Agency (FSA) paskelbė apie planus pertvarkyti kripto reguliavimą ir apmokestinimą. Siūloma net 105 kriptovaliutas, įskaitant bitkoiną (BTC) ir Ethereum (ETH), priskirti „finansiniams produktams“ bei įvesti naują, ženkliai mažesnį mokesčių režimą.

Pagal FSA svarstomą pasiūlymą, šie 105 kriptoaktyvai būtų įtraukti į Financial Instruments and Exchange Act – tą pačią teisinę sistemą, kuri šiuo metu taikoma tradiciniams finansiniams instrumentams, tokiems kaip akcijos ar obligacijos.

Tai reikštų gerokai griežtesnį reguliavimą, įskaitant ir naujas „insider trading“ taisykles. Asmenys, turintys prieigą prie neviešos informacijos (pvz., kriptobiržų darbuotojai ar projektų vidiniai nariai), negalėtų prekiauti žinodami apie artėjančius tokenų įtraukimus į biržas ar kitus neviešus projekto finansinius duomenis.

Didžiausi pokyčiai – mokesčių sistemoje

Šiuo metu Japonijoje kriptovaliutų pelnas priskiriamas „kitoms pajamoms“, o mokesčių tarifas priklausomai nuo pajamų gali siekti iki 55%. FSA siūlymas tai pakeistų iš esmės, nes kriptovaliutų pelnas būtų apmokestinamas kaip kapitalo prieaugis taikant fiksuotą 20% tarifą.

JUMS GALI PATIKTI: Milijonierius ir „Rich Dad Poor Dad“ autorius įspėja apie bitkoinus: jei delsite – būsite palikti nuošalyje

Tai prilygintų kriptovaliutų apmokestinimą akcijų rinkos taisyklėms ir ženkliai sumažintų finansinę naštą aktyviems investuotojams. Šis Japonijos žingsnis yra platesnės pasaulinės tendencijos dalis, kai valstybės siekia integruoti kriptoindustriją į tradicinę finansų infrastruktūrą.

Ar toks žingsnis pasiteisins?

Galimi šių pokyčių padariniai būtų reikšmingi visai Japonijos kriptovaliutų ekosistemai. Pirmiausia tai sustiprintų kriptoaktyvų teisėtumą šalies finansų sistemoje ir padidintų investuotojų apsaugą, ypač dėl sugriežtintų prekybos remiantis nevieša informacija taisyklių.

Be to, atsivertų kelias platesniam tradicinių finansų institucijų įsitraukimui – bankai ir draudimo bendrovės galėtų pradėti siūlyti kriptovaliutų paslaugas per savo vertybinių popierių padalinius, taip suteikdami gyventojams saugesnę ir labiau reguliuojamą prieigą prie skaitmeninio turto.

Tuo pačiu, reikšmingai sumažėję mokesčiai galėtų paskatinti ilgalaikį investavimą ir sumažinti rinkos spekuliatyvumą. Didesnis stabilumas ir ilgalaikiai kapitalo srautai padėtų susiformuoti brandesnei kripto rinkai, kuri ilgainiui pritrauktų daugiau institucinių investuotojų.

Šie pokyčiai ne tik sustiprintų šalies kriptoindustriją, bet ir prisidėtų prie Japonijos pozicijų įtvirtinimo kaip vienos iš inovacijų lyderių Azijoje.