Steve’o Jobso kūrybiškumo paslaptis: paprasta rutina, kuri veikė

Steve’as Jobsas buvo vienas kūrybiškiausių mūsų laikų vizionierių, iš esmės pakeitusių technologijų pasaulį. Jam priskiriama ir garsi frazė: „Geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“ Nors daugelis mano, kad išskirtinius S. Jobso karjeros pasiekimus lėmė įgimtas talentas ar stipri intuicija, mokslininkai teigia, kad vienas kasdienis S. Jobso įprotis galėjo turėti lemiamos įtakos jo kūrybiškumui.

10 minučių taisyklė

Steve’as Jobsas buvo žinomas dėl „10 minučių taisyklės“. Jos esmė – jei ilgiau nei 10 minučių stringi prie problemos, eini pasivaikščioti. 

Neuromokslininkė, psichologijos mokslų daktarė Patricia Schmidt teigia, kad šiuolaikiniai tyrimai patvirtina S. Jobso metodą: vaikščiojimas ne tik naudingas sveikatai, bet ir skatina kūrybiškumą.

Pasirodo, kūrybiškumui svarbūs trys smegenų tinklai:

• Numatytasis režimo tinklas (Default Mode Network): aktyvuojasi atsipalaidavus, leidžiant mintims klajoti; padeda generuoti naujas idėjas ir kurti ryšius tarp jų.
• Vykdomasis tinklas (Executive Network): atsakingas už logiką, planavimą ir sprendimų priėmimą; reikalauja susikaupimo.
• Svarbos tinklas (Salience Network): perjungia kitus tinklus ir filtruoja, ką suvokiame ar praleidžiame.

S. Jobsas pirmiausia aktyvuodavo vykdomąjį tinklą, analizuodamas problemą 10 minučių ir surinkdamas visą reikiamą informaciją. Tuomet jis eidavo pasivaikščioti: svarbos tinklas mažindavo vykdomojo tinklo aktyvumą ir įjungdavo numatytąjį režimo tinklą, leidžiantį laisvai tekėti idėjoms. Neuromokslininkai tai vadina „atsietąja būsena“ – idealia sąlyga spontaniškoms kūrybinėms įžvalgoms.

Be to, daugelis S. Jobso susitikimų taip pat vyko vaikštant, o ne sėdint prie stalo, „Ilgas pasivaikščiojimas buvo jo mėgstamiausias būdas vesti rimtą pokalbį“, – teigia S. Jobso biografas Walteris Isaacsonas.

Tyrimai patvirtina, kad vaikščiojimas ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir stiprina ryšį tarp žmonių. 

Viename tyrime dalyviai, kurie vieni kitų nepažinojo, vaikščiodami kartu sinchronizavo žingsnius ir po pasivaikščiojimo vienas kitą vertino palankiau – net jei negalėjo kalbėtis. Tuo tarpu nepažįstami tiriamieji, kurie tiesiog dalijosi erdvę sėdėdami kambaryje, tokių pokyčių neparodė.

Jony Ive’as, buvęs „Apple“ dizaino vadovas ir vienas artimiausių S. Jobso draugų, yra sakęs, kad jie daug laiko praleido vaikščiodami tyloje. 

Ko galime pasimokyti iš S. Jobso

Mokslas patvirtina, kad S. Jobsas intuityviai darė teisingus dalykus:

• Jis vaikščiojo, kad „atsikabintų“ nuo problemos.
• Jis vaikščiojo, kad galėtų sklandžiau bendrauti su žmonėmis.
• Jis vaikščiojo kartu su kitais – ir tyloje.

S. Jobso pomėgis vaikščioti nėra jo genialumo priežastis, tačiau jie ženkliai jam padėjo. Daugelis kitų didžių protų, tokių kaip Friedrichas Nietzsche ar Immanuelis Kantas, taip pat buvo žinomi dėl įpročio reguliariai vaikščioti.

Taigi, kitą kartą, kai strigsite sprendžiant problemą, išbandykite pasivaikščiojimą. Galbūt ir netapsite kitu S. Jobsu, bet tikrai sugalvosite naujų idėjų.