Štai ką apie senėjimą atskleidė DI, išanalizavęs 460 000 tyrimų – mokslininkai to nepastebėjo

Dirbtinis intelektas (DI), išanalizavęs apie 460 tūkst. mokslinių publikacijų, atskleidė reikšmingą neatitikimą senėjimo tyrimų srityje. Tyrimas parodė, kad didelė dalis akademinių darbų koncentruojasi į biologinius procesus, tačiau menkai siejami su realiais klinikiniais senėjimo padariniais. Apie šią problemą pranešė mokslo naujienų portalas StudyFinds, remdamasis tarptautinių tyrėjų atlikta analize paskelbta žurnale Aging.

Kaip buvo analizuojami senėjimo tyrimai

Tyrime buvo pasitelktas DI modelis, gebantis apdoroti didelius kiekius mokslinių tekstų ir identifikuoti teminius ryšius tarp skirtingų tyrimų krypčių.

Analizę atliko tyrėjai iš Stanfordo universiteto ir Universidad Europea de Valencia. Ji apėmė kelis dešimtmečius publikuotus darbus, susijusius su senėjimu, biologiniais mechanizmais, ligomis ir klinikine priežiūra.

DI buvo naudojamas ne vertinti atskirų tyrimų kokybę, o nustatyti bendras tendencijas: kokios temos dominuoja, kaip jos tarpusavyje siejasi ir kurios sritys lieka menkai integruotos. Tokia metodika leido pažvelgti į senėjimo mokslą kaip į visumą, o ne atskirų disciplinų rinkinį.

Atskleista spraga

Analizė parodė, kad didelė dalis senėjimo tyrimų yra orientuoti į molekulinius ir ląstelinius procesus, tokius kaip genetiniai pokyčiai ar uždegiminiai mechanizmai. Tuo pat metu tyrimai, tiesiogiai susiję su vyresnio amžiaus žmonių funkciniais gebėjimais, ligų kompleksais ar kasdienės priežiūros klausimais, sudaro gerokai mažesnę dalį.

Pasak tyrimo autorių, ši disproporcija reiškia, kad mokslo pažanga ne visada virsta praktiniais sprendimais, galinčiais pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. DI identifikavo silpnus ryšius tarp fundamentinių biologinių atradimų ir klinikinių tyrimų, kurie galėtų padėti šias žinias pritaikyti medicinoje.

Ką tai reiškia senėjimo mokslo krypčiai

Tyrėjai pabrėžia, kad pati problema nėra nauja, tačiau iki šiol ji nebuvo taip aiškiai išryškinta didelio masto dedikuota duomenų analize.

DI suteikė galimybę objektyviai įvertinti, kaip iš tiesų struktūruotas senėjimo mokslas ir kuriose vietose trūksta tarpdalykinio ryšio.

Analizės rezultatai rodo, jog ateityje gali prireikti labiau subalansuoti tyrimų finansavimą ir dėmesį, skiriant daugiau išteklių klinikiniams ir praktiniams senėjimo aspektams. Tai ypač aktualu visuomenėms, kuriose gyventojų amžiaus vidurkis sparčiai auga.

Tyrimas taip pat parodė, kad DI gali būti naudojamas ne tik atskirų problemų sprendimui, bet ir pačios mokslo sistemos vertinimui.

Tokie įrankiai leidžia greičiau pastebėti struktūrines spragas ir suteikia papildomą pagrindą sprendimams, susijusiems su mokslo politikos formavimu ir prioritetų nustatymu.