Šokiruojantis atradimas: pesticido poveikis gali būti paveldimas net per 20 žmonių kartų

Vos vienas kontaktas su tam tikru pesticidu gali padidinti ligų riziką net po daugelio žmonių kartų. Šią išvadą pateikė naujas Vašingtono valstijos universiteto mokslininkų vasarį paskelbtas tyrimas. Tyrėjai nustatė, kad laboratorinius gyvūnus paveikusi cheminė medžiaga gali sukelti biologinius pokyčius, kurie perduodami net per 20 kartų. Eksperimentas atliktas su šiuo metu daugelyje šalių uždraustu pesticidu – fungicido vinclozolinu, kuris žemės ūkyje buvo naudotas augalų ligoms kontroliuoti.

Tyrimas atskleidė ilgalaikį ligų rizikos paveldėjimą

Mokslinė analizė, publikuota žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ atskleidžia, kaip fungicido vinclozolino poveikis nėštumo metu gali paveikti gyvūnų palikuonių sveikatą.

Eksperimento metu nėščios žiurkės buvo veikiamos šiuo pesticidu tik vieną kartą. Vėliau tyrėjai stebėjo jų palikuonis per daugelį kartų ir vertino įvairius sveikatos rodiklius.

Rezultatai parodė, kad net ir po kelių dešimtmečių gyvūnų giminės linijoje išliko didesnė tam tikrų ligų tikimybė. Tyrėjai pastebėjo padidėjusią inkstų ligų, reprodukcinių sutrikimų ir kitų sveikatos problemų riziką net tose kartose, kurios pačios su pesticidu niekada neturėjo tiesioginio kontakto. O nuo 15-os kartos buvo stebimos aktyvesnės ligų anomalijos.

„Tyrimas rodo, kad priežastis, kodėl žmogus šiandien serga vėžiu, gali būti susijusi su jo protėvio kontaktu su toksinais prieš kelis dešimtmečius,“ – rašoma tyrimą atlikusių mokslininkų paskelbtame pranešime.

Lemia epigenetiniai pokyčiai

Tyrimą atlikę mokslininkai aiškina, kad tokį ilgalaikį poveikį gali lemti epigenetiniai mechanizmai. Skirtingai nei genetinės mutacijos, epigenetiniai pokyčiai nekeičia pačios DNR sekos, tačiau gali pakeisti tai, kaip genai yra „įjungiami“ ar „išjungiami“.

Tyrimo metu aptikti epigenetiniai pakitimai buvo randami gyvūnų reprodukcinėse ląstelėse, todėl galėjo būti perduodami iš kartos į kartą. Tai reiškia, kad vienkartinis aplinkos toksino poveikis gali turėti biologinių pasekmių, kurios išlieka ilgiau, nei manyta anksčiau.

Ką tai gali reikšti žmonėms

Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas atliktas su laboratoriniais gyvūnais, todėl jo rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms. Tačiau jis prisideda prie vis daugiau mokslinių įrodymų, rodančių, kad aplinkos veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Farmacijos milžinė „Bayer“ turės išmokėti 7,25 mlrd. JAV dolerių kompensacijų herbicido „Roundup“ vėžio bylose

Pasak tyrėjų, rezultatai kelia svarbių klausimų apie tai, kaip chemikalai aplinkoje gali paveikti ne tik dabartinę kartą, bet ir būsimus palikuonis. Jei tokie epigenetiniai pokyčiai iš tiesų gali būti perduodami per daugelį kartų, kai kurie jų padariniai teoriškai gali būti susiję ir su šiandien gyvenančių žmonių sveikata – net jei pirminis kontaktas įvyko prieš kelis dešimtmečius.

Tai ypač aktualu vertinant pesticidų, pramoninių teršalų ir kitų potencialiai pavojingų medžiagų poveikį aplinkai bei visuomenės sveikatai.

Fungicidas vinclozolinas mokslininkų dėmesį patraukė dar prieš kelis dešimtmečius, kai tyrimai parodė, kad ši medžiaga gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą. Dėl galimos rizikos hormonų sistemai vinclozolino naudojimas daugelyje šalių buvo palaipsniui apribotas.

Europos Sąjungoje ši veiklioji medžiaga nebuvo patvirtinta naudoti augalų apsaugos produktuose, todėl valstybės narės turėjo panaikinti leidimus pesticidams su šia medžiaga nuo 2007 metų. Visgi, tyrimo išvados sudaro prielaidas manyti, kad dar šiandienines kartas teoriškai gali veikti ankstesnis kontaktas su šiuo pesticidu.