Šie milteliai – brangiausia prekė Žemėje: gramas kainuoja 140 mln. JAV dolerių

Deimantai gali būti geriausi moterų draugai, tačiau paaiškėjo, kad brangiausia pasaulyje medžiaga nėra tokia, kaip buvo galima galvoti. Kai pagalvojate apie brangiausias pasaulyje medžiagas, galvoje iškyla auksas ir deimantai, tačiau iš tikrųjų tai yra miltelių pavidalo medžiaga.

Įspūdinga kaina

Triufeliai, šafranas ir ikrai taip pat pasižymi labai aukšta kaina, o pramoninės medžiagos, tokios kaip platina ir tritis, taipogi turi didelę kainą.

Vis dėlto, visos jos neprilygsta medžiagai, kurios gramas gali būti parduodamas net už 140 mln. JAV dolerių. Šios medžiagos pavadinimas – azoto atomų pagrindu sukurti endoedriniai fulerenai.

Kodėl šie milteliai tokie brangūs?

Ši medžiaga gali būti naudojama ateityje, sukuriant naują technologiją. Azoto atomų pagrindu sukurtus endoedrinius fulerenus galima naudoti kuriant labai mažus ir labai tikslius atominius laikrodžius.

Atominiai laikrodžiai yra esminė GPS sistemų veikimo dalis, todėl jie yra labai svarbūs navigacijai. Problema ta, kad šiuo metu atominiai laikrodžiai yra gana dideli, t.y. prilygsta kambario dydžiui.

Tačiau naudojant azoto atomų pagrindu pagamintus endoedrinius fulerenus dabartiniai atominiai laikrodžiai galėtų atrodyti kaip senieji „IBM“ kompiuteriai šalia šiuolaikinio išmaniojo telefono.

Tai galėtų turėti didžiulę reikšmę ir tam, kaip naudojame atominius laikrodžius, išplečiant jų panaudojimą už navigacijos ribų.

Pakankamai mažas atominis laikrodis galėtų būti naudojamas itin tiksliai nustatyti daikto buvimo vietą, taip pat būtų galima pašalinti GPS akląsias zonas, nes jame būtų įmontuotas atominis laikrodis.

Oksfordo mokslininkai sukūrė azoto atomų pagrindu sukurtus endoedrinius fulerenus ir mano, kad ateityje net išmaniuosiuose telefonuose galėtų būti atominis laikrodis.

Įdomu tai, kad medžiagos pavadinimas, konkrečiai „fulerenų“ dalis, yra tiesiogiai susijęs su jos struktūra. Tai anglies atomų „narvelis“ su azoto atomu viduje.

Pavadinimas „fulerenas“ susijęs su šiuo „narveliu“ ir yra užuomina į architektą ir filosofą Richardą Buckminsterį Fullerį, kuris garsėjo savo projektais, kuriuose buvo išskirtiniai susipynę geodezinio kupolo trikampiai.