Ši DI technologija nustebino mokslininkus: atpažįsta vaikų potrauminio streso sutrikimą

Mokslininkai, pasitelkę dirbtinį intelektą, sukūrė veido išraiškas analizuojantį įrankį, kuris nuasmenina jautrius duomenis ir gali padėti diagnozuoti vaikų potrauminio streso sutrikimą („PTSS“). Gauti rezultatai suteikia vilties – atsivers naujos galimybės lengvesnei diagnostikai, nes vaikai dažnai nenori ar negeba žodžiais išreikšti savo emocijų.

Dirbtinis intelektas dar kartą įrodo savo galimybes

Pietų Floridos universitetas kartu su tarpdisciplinine mokslininkų komanda kuria naują, dirbtinį intelektą naudojančią sistemą – veido analizės ir emocijų atpažinimo įrankį. Tyrėjai teigia, kad kūrybos procese didelis dėmesys buvo skiriamas jautriems duomenims ir vaikų privatumui, kai yra naudojama veido atpažinimo technologija.

Pirmenybę teikiant jaunųjų pacientų privatumui, tyrėjai sukūrė įrankį, kuris automatiškai pašalina asmenį identifikuojančias detalias, o analizei pasitelkia tik nuasmenintus duomenis: galvos pozą, akių žvilgsnį ar veido išraiškos motyvus.

Kibernetinio saugumo ir skaičiavimo koledžo docentas Shaunas Canavanas tvirtai teigia, kad toks įrankis dėl privatumui skiriamo dėmesio rinkoje yra unikalus:

„Tai yra tai, kas daro mūsų požiūrį unikalų. Mes nenaudojame neapdoroto vaizdo įrašo. Mes visiškai pašaliname subjekto identifikaciją ir paliekame tik duomenis apie veido judesius, taip pat atsižvelgiame į tai, ar vaikas kalbėjosi su tėvu, ar su gydytoju.“

Tyrimas patvirtino originalumą

Mokslininkai savo įrankį jau spėjo pritaikyti praktiškai. Buvo atliktas tyrimas su 18 pokalbių sesijų, kiekvienam vaikui skiriant daugiau nei 100 minučių. Kiekvienas gautas vaizdo įrašas buvo padalintas į maždaug 185 000 kadrų, kuriuos dirbtinio intelekto modeliai segmentavo pagal veido raumenų judesius, susijusius su emocine raiška. Taip pat pastebėta, kad pagal klasikinį psichologijoje vyraujantį požiūrį vaikai dažniau emocionaliau atsiveria ne tėvams, o terapeutams.

Tyrimo komandai vadovavusi profesorė Alison Salloum linkusi manyti, kad toks įrankis ateityje bus puiki pagalba šioje srityje dirbantiems medicinos darbuotojams:

„Štai čia dirbtinis intelektas galėtų pasiūlyti vertingą papildymą. Ne tam, kad pakeistų gydytojus, bet kad patobulintų jų įrankius. Ši sistema galėtų būti naudojama tam, kad suteiktų specialistams grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku terapijos sesijų metu ir padėtų stebėti pažangą be pasikartojančių, galimai nemalonių pokalbių.“

Mokslininkai neabejoja, kad atliktas tyrimas yra retas atvejis, kai įrodomas etiškumo egzistavimas, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Toliau jie žada plėsti tyrimo ribas ir analizuoti lyties, kultūros ar amžiaus reikšmę emocijų raiškai.

Dirbtinis intelektas medicinoje ir toliau demonstruoja savo galimybes. Mokslininkai jau yra sukūrę tokią sistemą, kuri autizmo spektro sutrikimą atpažįsta 85% tikslumu, o išmanieji vidpadžiai padeda gyventojams išvengti traumų, o joms įvykus lengviau atsigauti.