Seimas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija skelbia, jog Seimas pritarė 2026 metų valstybės biudžetui, kuriame numatytas rekordinis Krašto apsaugos ministerijos finansavimas. Kitąmet gynybai planuojama skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausias gynybos biudžetas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

2026 metų gynybos biudžetas, lyginant su 2025 metais, didėja 43 proc. – nuo 3,35 mlrd. iki 4,79 mlrd. eurų. Pagal planuojamą bendrojo vidaus produkto dalį Lietuva tampa viena daugiausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į pasikeitusią regioninio saugumo situaciją ir ilgalaikius įsipareigojimus kolektyvinei gynybai.

Padidintas finansavimas sudaro prielaidas spartinti nacionalinės divizijos kūrimą, tęsti Lietuvos kariuomenės struktūros pertvarką ir stiprinti atgrasymo pajėgumus. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, apie 60 proc. viso biudžeto bus skiriama kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, siekiant užtikrinti NATO standartus atitinkančius pajėgumus.

Lietuvos kariuomenės modernizacija ir oro gynybos stiprinimas

Ginkluotės ir karinės technikos įsigijimams 2026 metais numatyta 1,7 mlrd. eurų. Didžiausios investicijos bus nukreiptos į sunkiosios technikos ir ugnies galios stiprinimą: vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms planuojama skirti apie 375 mln. eurų, tankams – apie 350 mln. eurų, 155 mm haubicoms CAESAR – apie 100 mln. eurų, o raketinėms artilerijos sistemoms HIMARS – apie 70 mln. eurų.

Vienu iš prioritetų išlieka oro erdvės gynyba. Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms NASAMS numatyta apie 100 mln. eurų, mobiliosioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms MSHORAD – apie 60 mln. eurų. Integruotai kovai su bepiločiais orlaiviais planuojama skirti 145 mln. eurų. Šios investicijos turėtų reikšmingai padidinti oro gynybos efektyvumą ir bendrą kariuomenės atgrasymo potencialą.

Be to, numatytas didesnis finansavimas karinėms atsargoms ir šaudmenims, įskaitant artilerijos, minosvaidžių, raketinių sistemų bei prieštankinės ginkluotės rezervus. Taip pat planuojami bepiločių orlaivių, elektroninės kovos priemonių, artilerinių radarų ir logistikos sistemų įsigijimai.

Infrastruktūra, sąjungininkai ir ilgalaikiai įsipareigojimai

Karinės infrastruktūros plėtrai 2026 metais bus skirta apie 240 mln. eurų. Didžiausi projektai numatyti Rūdninkų poligone, Rukloje esančio Neries Aukštutinės terasos komplekso plėtrai bei Šiaulių karinių oro pajėgų Aviacijos bazės modernizavimui. T

aip pat didinamas finansavimas priimančiosios šalies paramai sąjungininkams, kuris sieks apie 60 mln. eurų, įskaitant JAV kontingentų buvimo Lietuvoje užtikrinimą.

Atskira biudžeto dalis skirta personalo stiprinimui – darbo užmokesčiui ir einamosioms išlaidoms planuojama apie 650 mln. eurų. Patvirtinta kariuomenės struktūra leis didinti karių skaičių iki 20 tūkstančių, plečiant profesionaliosios tarnybos, savanorių ir rezervo pajėgumus. Lietuvos šaulių sąjungai numatyta 24,2 mln. eurų, tai yra 30 proc. daugiau nei 2025 metais.

2026 metais taip pat bus tęsiama parama Ukrainai, skiriant 0,25 proc. Lietuvos BVP finansinei ir karinei pagalbai. Be to, planuojama, kad Valstybės gynybos fondas sudarys apie 700 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų nukreipiant divizijos pajėgumo vystymui, karinei infrastruktūrai ir dvigubos paskirties projektams.

Patvirtintas 2026 metų gynybos biudžetas žymi esminį Lietuvos saugumo politikos etapą, orientuotą į ilgalaikį pajėgumų stiprinimą, sąjungininkų integraciją ir pasirengimą regioniniams saugumo iššūkiams.

Viršelis: Št. srž. A. Čemerka / KAM nuotr.