Savižudybės byla atvėrė rimtas „ChatGPT“ privatumo spragas: po mirties slepia pokalbius

Dirbtinio intelekto (DI) milžinė atsidūrė ne viename savižudybės skandale, kai bendrovei buvo pareikšti kaltinimai dėl jos pokalbių roboto „ChatGPT“ paskatų vartotojams žengti šį žingsnį. Visgi naujausios su tuo susijusios bylos atskleidžia ir daugiau detalių, kurios apibrėžia platesnes DI pokalbių robotų privatumo spragas.

Nusikaltimo analizė sukėlė įtarimų

Vienoje iš bylų nagrinėjamas incidentas, kai vyras praeitų metų vasarą nužudė savo senyvo amžiaus motiną, o vėliau nusižudė ir pats.

Ieškinyje prieš „OpenAI“ ir kelis kitus subjektus pateikiama maža dalis konkrečių susirašinėjimų su „ChatGPT“ ištraukų ir teigiama, kad pokalbių robotas sustiprino vyro paranojiškas mintis ir idėjas, priversdamas patikėti, kad jo motina yra priešas.

Dėl šių įvykių stiprėja ne tik tai, kaip „ChatGPT“ platformoje įgyvendinami saugumo principai, bet ir pasitaiko akylesnių paieškų, susijusių su tuo, kas vyksta su „ChatGPT“ esamais duomenimis po vartotojo mirties.

Nėra apibrėžtos politikos

Artimųjų pateiktame ieškinyje pabrėžiama, kad, visų pirma, „OpenAI“ atsisakė pateikti nuoseklius pokalbių išrašus teismui ar giminės atstovams, kurie leistų paaiškinti visą įvykių grandinę ir pokalbių roboto reikšmę. O artimiesiems pavyko gauti tik pokalbių fragmentus, kuriuose nėra ir paskutinių dienų susirašinėjimų prieš pat nelaimę.

Šis slėpimas sukėlė daugiau įtarimų, o tai susiję ir su gilesnėmis spragomis. Bendrovė šiuo metu neturi aiškiai apibrėžtos politikos dėl duomenų tvarkymo po vartotojo mirties. Pagal esamas taisykles, jei vartotojas nepanaikina savo pokalbių rankiniu būdu, šie lieka įmonės serveriuose.

Taigi, visa kontrolė išlieka tik jos rankose. O bendrovė gali pateikti tik tiek informacijos, kiek nori pati, bandyti nuslėpti svarbias detales ir kt. Keli ankstesni atvejai būtent šiuos įtarimus ir sukėlė – nors šioje byloje pilni išrašai nesuteikiami, ankstesnėje – buvo pateiktas visas vartotojo pokalbis.

Ar prisiims atsakomybę?

„OpenAI“ beveik visuose tokio tipo kaltinimuose teigia, kad daro viską, jog stiprintų „ChatGPT“ veikimą ir gerintų jo sprendimus jautriose situacijose, tačiau bendros politikos nekomentuoja.

Kitos socialinių tinklų platformos jau turi sistemų, kurios leidžia skirti „paveldėtojus“ ir suteikia prieigą prie privačių duomenų po mirties ar ištrina paskyras po pranešimo, tačiau „OpenAI“ kol kas tokių galimybių viešai neaptaria.

DI pokalbių robotai šiandien kelia naujas diskusijas, apimančias ir duomenų tvarkymo praktikas. Kol šios technologijos vis dar pakankamai naujos, akivaizdu, kad išlieka daugybė neapibrėžtų klausimų, susijusių su vartotojų privatumu, duomenų saugojimu ir atsakomybe kritinėse situacijose.

Kita vertus, vartotojai turi žinoti, kad šios skaitmeninės priemonės kaupia duomenis, todėl jas naudoti taip pat būtina atsakingai.

Apie tai skaitykite: DI pokalbių robotai renka jūsų duomenis: 3 privatumo gudrybės padės to išvengti