Rekordas: 2025 metais DI sprendimus naudojančių įmonių skaičius Lietuvoje pasiekė 21,3 proc.

2025 m. Lietuvoje dirbtinio intelekto (DI) technologijas naudojo 21,3 proc. įmonių – maždaug dvigubai daugiau nei 2024 m., kai jų buvo 8,8 proc. Tokią tendenciją atskleidė oficiali Lietuvos statistika, analizuojanti įmonių technologinę pažangą pagal darbuotojų skaičių ir naudojimo tikslus. Sparčiausiai augo tekstų analizės ir generavimo sprendimai, o automatizavimo technologijos tapo vienu pagrindinių verslo produktyvumo variklių.

DI naudojimas Lietuvoje – auga

Dar prieš kelerius metus DI Lietuvos versle buvo nišinė ir tik savo kelią pradedanti technologija. Pasak Oficialiosios statistikos portalo duomenų, 2021 m. jį naudojo tik 4,5 proc. įmonių, 2023 m. – 4,9 proc. Tačiau 2024 m. prasidėjo proveržis: rodiklis pakilo iki 8,8 proc., o 2025 m. – net iki 21,3 proc.

Tai reiškia 142 proc. metinį augimą, kuris laikomas vienu didžiausių skaitmenizacijos šuolių per visą statistikos stebėjimo laikotarpį.

Tokio pokyčio nepaaiškina vien didesnis susidomėjimas technologijomis. Pastaraisiais metais pasikeitė pats DI naudojimo modelis: vietoje brangių individualių projektų atsirado paruošti generatyvinio DI įrankiai, kuriuos galima pradėti naudoti iš karto. Debesijos paslaugos pavertė skaičiavimo galią prenumerata, todėl technologija tapo prieinama net mažoms įmonėms.

Kita vertus, pastebėta ir automatizavimo nauda – DI leidžia pasikartojančius, paprastesnius darbus atlikti daug greičiau. Tuo tarpu auganti technologinė konkurencija verčia DI sprendimus diegti ne tik bandymų tikslais, o ir siekiant neatsilikti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Daugiau nei 65% Lietuvos mokinių norėtų, kad mokykloje būtų mokoma dirbtinio intelekto panaudojimo įgūdžių

Populiariausia – tekstų analizė ir generavimas

Didžiausią įtaką augimui padarė kalbos technologijos. 2025 m. net 16 proc. įmonių naudojo rašytinės kalbos analizę – dešimt kartų daugiau nei 2021 m. (1,6 proc.).

Taip pat sparčiai augo:

• garso konvertavimas į tekstą – 4,3 proc.,
• rašytinės ir garsinės kalbos generavimas – 6,7 proc.,
• objektų atpažinimas vaizduose – 5,6 proc.

Be to, pirmą kartą statistikoje reikšmingai pasirodė vaizdo ir garso turinio generavimas – 11,5 proc. įmonių.

Šie skaičiai leidžia matyti, kaip realiai verslas pradėjo naudoti DI. Pirmiausia jis pritaikytas ten, kur daugiausia pasikartojančio informacinio darbo, pavyzdžiui, komunikacijoje su klientais, dokumentų apdorojime, rinkodaros turinio ruošime ar duomenų analizėje. Būtent ten, kur greičiausiai galima sutaupyti laiką ir sumažinti rankinio darbo kiekį.

Automatizavimas tampa produktyvumo varikliu

Kita didelė kategorija – procesų optimizavimas.

2025 m.:

• mašininį mokymąsi duomenų analizei naudojo 4,6 proc. įmonių,
• įvairių darbo procesų automatizavimą – 8,7 proc.,
• automatizuotus sprendimus, leidžiančius mašinoms judėti remiantis aplinkos stebėjimu – 2,7 proc.

Svarbu pastebėti, kad šie duomenys rodo, jog DI Lietuvoje pereina iš eksperimentinės fazės į operacinę, kur technologiniai sprendimai ne tik padeda kurti turinį, tačiau ir keičia verslo infrastruktūrą.

Ką tai reiškia verslui Lietuvoje

Toks spartus augimas rodo ne pavienę technologinę „madą“, o struktūrinį pokytį – DI Lietuvoje pamažu tampa standartine IT infrastruktūros dalimi, panašiai kaip anksčiau tapo internetas ar debesijos sprendimai. Įmonės jį pradeda vertinti ne kaip eksperimentą ar inovacijų projektą, o kaip kasdienį darbo įrankį, leidžiantį greičiau atlikti pasikartojančias užduotis ir efektyviau naudoti darbuotojų laiką.

Pirmiausia tai atsispindi produktyvume. Automatizuojant dokumentų apdorojimą, klientų aptarnavimą ar duomenų analizę, darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti aukštesnės vertės veikloms – pardavimams, kūrybai ar sprendimų priėmimui. Dėl to auga darbo našumas, o kartu mažėja administracinės sąnaudos, kurios tradiciškai buvo vienas didžiausių smulkesnių įmonių stabdžių.

Svarbi ir kita tendencija – spartėjanti mažų įmonių skaitmenizacija. Anksčiau pažangios IT sistemos reikalavo didelių investicijų ir specialistų komandos, tačiau DI įrankiai dažnai veikia kaip paslauga, todėl tampa prieinami net kelių darbuotojų verslams. Tai mažina technologinę atskirtį tarp didelių ir mažų įmonių ir leidžia joms konkuruoti efektyviau.

Taigi DI tampa neatskiriama verslo dalimi, kurioje technologija veikia kartu su įprastomis darbo sistemomis, o ne šalia jų. Ilgainiui tai formuoja naują veiklos logiką, kai svarbiausia tampa ne vien atlikti užduotį, bet gebėti nuolat ją optimizuoti.

Daugiau šia tema skaitykite: Kas DI pasaulyje naudoja daugiausiai? Lietuva sąraše vienintelė iš Baltijos šalių