Realybė ar utopija? JAV per 8 metus sukurs superkompiuterį kovai su vėžiu

JAV vyriausybė skirs 1 mlrd. dolerių tikėdamasi, kad jau ateinančiais metais dirbtiniam intelektui pavyks padaryti tai, ko nepavyko dešimtmečius. Mokslininkai nori sukurti superkompiuterį, kuris leistų valdyti onkologinius susirgimus ir užtikrinti ilgesnį pacientų išgyvenamumą bei su jais įgyvendinti ir kitus mokslo bei nacionalinio saugumo proveržius.

Sudarė strateginę partnerystę

JAV technologijų įmonės „AMD“, gaminančios puslaidininkių komponentus, pranešime skelbiama apie sudarytą partnerystę su JAV energetikos departamentu. Kartu jos sukurs du pažangiausius pasaulyje dirbtinio intelekto superkompiuterius „Lux“ ir „Discovery“, siekiant paspartinti branduolių sintezės energijos, nacionalinės gynybos ir vėžio gydymo tyrimus.

Užsienio žiniasklaidai JAV energetikos sekretorius teigė, kad per „ateinančius penkerius ar aštuonerius metus“ ši technologija padėtų „daugumą vėžio formų, kurių didžioji dalis yra mirties nuosprendžiai, paversti valdomomis ligomis“.

„Lux“ ir „Discovery“ superkompiuteriai bus JAV dirbtinio intelekto veiksmų plano dalis, spartinant šia technologija pagrįstą mokslą ir šalies lyderystę sektoriuje. Planuojama, kad „Lux“ bus pristatytas jau kitais metais, tuo tarpu specialiai dirbtiniam ir intelektui ir mokslui sukurtas „Discovery“ superkompiuteris pasirodys 2028 m.

Ekspertai kritiški

Tuo tarpu onkologinių ligų mokslininkai tikina, kad ši greita pažanga gali būti reali, tačiau ar vien tik dirbtinis intelektas sugebės išspręsti mirtino vėžio problemą – abejojama.

Pasak jų, didelė kliūtis šiandien yra ne tokių pažangių technologijų, kaip superkompiuteriai, skaičiavimo pajėgumai, o patys duomenys. Tam, kad jie iš tiesų kokybiškai veiktų, būtina integruoti platų duomenų rinkinių spektrą – nuo genetinių sekų iki audinių skenavimo, kad dirbtinis intelektas galėtų numatyti konkretaus paciento gydymo eigą ar organizmo reakciją į taikomas priemones.

Kol kas onkologinių duomenų rinkimas išlieka labai ribotas ir priklauso nuo to, kiek ligoninės nori jais pasidalinti. Specialistai mano, kad šalia pažangių sprendimų vertėtų nepamiršti investuoti ir į duomenų rinkimą.

Medicinos ir bioinžinerijos mokslininkas, profesorius Trey Ideker sako, kad iki 2030-ųjų metų realu, kad beveik kiekvienas pacientas galėtų gauti geriausią esamą terapiją konkrečiam navikui gydyti. Tačiau naujų vaistų kūrimas tikėtina užtruks ilgiau.

Tai ne pirmasis atvejis, kai tikima, kad dirbtinis intelektas vėžio gydyme pasiūlys tikrą proveržį. Su šiuo teiginiu anksčiau sutiko ir „Google LLC“ vadovė, kuri teigia, kad artimiausiu metu taip ir įvyks. Apie tai skaitykite čia.