Nuskenavote QR kodą? Vienas nepastebėtas ženklas gali išduoti sukčių pinkles

Sekite TechNaujienos Google

Automobilių stovėjimo aikštelėse, restoranuose ir viešose erdvėse QR kodai tapo įprastu būdu greitai atidaryti mokėjimo puslapį. Tačiau nuskaitytas kodas nėra automatiškai patikimas: jame gali būti įrašytas bet koks interneto adresas, įskaitant sukčių valdomą kopiją, imituojančią tikrą paslaugą.

JAV Federalinė prekybos komisija FTC įspėja, kad sukčiai gali ant teisėtų stovėjimo automatų QR kodų užklijuoti savo lipdukus. Nuskenavęs tokį lipduką žmogus gali patekti į apgaulingą atsiskaitymo svetainę ir pats pateikti mokėjimo kortelės duomenis.

Sukčiavimo mechanizmas paprastas: technologiškai QR kodas gali būti visai tvarkingas. Problema yra ne jo grafinėje struktūroje, o nurodytame interneto adrese. Telefono kamera negali patvirtinti, kad mokėjimo puslapis priklauso tikram stovėjimo operatoriui.

Keturi požymiai, kuriuos verta pastebėti

Pirmiausia apžiūrėkite fizinį kodą. Ant lentelės užklijuotas papildomas lipdukas, atsiklijavę kampai ar keistai uždengti senesni ženklai gali reikšti pakeitimą. Tai nėra galutinis įrodymas, nes įmonės ir pačios naudoja lipdukus, bet pakankama priežastis neskubėti.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Netikras CAPTCHA patikrinimas gali užkrėsti kompiuterį: kaip atpažinti apgavystę

3 min. skaitymo • prieš 3 val

„Google“ kuria „Android“ DI seifą: jautrius duomenis izoliuos net nuo pagrindinės sistemos

3 min. skaitymo • prieš 3 val

Antarktidos jūros ledas pasiekė trečią mažiausią žiemos maksimumą per stebėjimų istoriją

Visi naujausi straipsniai →

Antra, prieš atidarydami puslapį peržiūrėkite telefono kameros parodytą domeną. Tikrinkite ne vien pavadinimą ar logotipą, bet patį interneto adresą. Sukčiai gali naudoti panašias raides, papildomus žodžius arba neįprastus domeno galūnės variantus.

Trečia, vertinkite, kokių duomenų prašoma. Įprastas mokėjimas už stovėjimą neturėtų reikalauti jūsų el. pašto slaptažodžio, banko prisijungimo kodų ar prašyti įdiegti nežinomą programėlę iš pašalinio tinklalapio. Net saugaus ryšio spynelė naršyklėje negarantuoja, kad pati svetainė teisėta.

Ketvirta, jei abejojate, atidarykite oficialią operatoriaus programėlę arba interneto puslapį rankiniu būdu. Adresą paimkite iš oficialaus ženklo, sąskaitos ar patikimo paslaugos kanalo, o ne iš įtartino lipduko. Mokėjimo operacijai verta patikrinti gavėją ir sumą dar prieš ją patvirtinant.

Ką daryti, jei duomenis jau įvedėte

Jeigu netikroje svetainėje pateikėte kortelės duomenis, nedelsdami kreipkitės į banką ir aptarkite kortelės blokavimą bei ginčytinus mokėjimus. Jei įvedėte prisijungimo informaciją, pakeiskite slaptažodį naudodami tik oficialią paslaugos svetainę ir peržiūrėkite aktyvias sesijas.

Niekada nepasikliaukite vien mokėjimo patvirtinimo ekrano išvaizda. Apgaulingas puslapis gali parodyti sėkmės pranešimą net ir neatlikęs teisėto mokėjimo. Jei įmanoma, išsaugokite adresą ir mokėjimo informaciją, kad bankas ar paslaugos tiekėjas galėtų įvertinti incidentą.

QR kodai patys savaime nėra bloga technologija. Tai tik patogus būdas perduoti adresą ar kitus duomenis. Tinkama taisyklė – nuskaitytą nuorodą vertinti taip pat atsargiai, kaip nuorodą gautą įtartinoje SMS žinutėje. Panašus budrumas reikalingas ir tada, kai skambina tariamas banko darbuotojas: pažįstamas telefono numeris nebūtinai įrodo skambinančiojo tapatybę.