Skip to content
Proveržis regėjimo industrijoje: sukurtas implantas, kuris „mokosi“ iš smegenų

Proverzis regejimo industrijoje sukurtas implantas kuris mokosi is smegenu

Proveržis regėjimo industrijoje: sukurtas implantas, kuris „mokosi“ iš smegenų

TRUMPAI

  • • Sukurtas smegenų implantas, kuris ne tik siunčia signalus į regos žievę, bet ir gauna atgalinį ryšį iš neuronų.
  • • Naujoji technologija veikia „uždaro ciklo“ principu, todėl regos pojūtis tampa stabilesnis.
  • • Mokslininkai pripažįsta, kad siekiama sugrąžinti funkcinį regėjimą, o ne įprastą matymą.

Mokslininkai žengė dar vieną svarbų žingsnį atkuriant funkcinį regėjimą akliesiems. Jie kuria naujos kartos implantą, kuris ne tik perduoda vaizdo signalus į smegenis, bet ir gauna atgalinį ryšį. Tikimasi, kad ateityje tokia dvikryptė sąveika iš esmės priartins prie natūralesnio regėjimo pojūčio sugrąžinimo pacientams, kai šie iš tiesų supras ar mato tik blyksnį, ar realų pasaulį

REKLAMA

Pažangesnė technologija

Ispanijos mokslininkai sukūrė regos implanto technologiją, kuri abipusiai „bendrauja“ su smegenimis. Pasak jų, tai yra vienas didžiausių žingsnių atkuriant funkcinį regėjimą.

Skirtingai nuo ankstesnių regos implantų, šis prietaisas realiuoju laiku prisitaiko prie neuronų aktyvumo, leisdamas sistemai ir smegenims „mokytis“ vieniems iš kitų. Tai reiškia, kad žmogus pradeda matyti tam tikras formas, judesį ir kt., nes smegenys apdoroja vizualinę informaciją kaip tai vyksta įprasto matymo metu, o ne sukuriama dirbtinė regos imitacija.

REKLAMA

Natūralesnis regėjimas

Implanto sistema vietoj akies tinklainės naudoja mažą išorinę kamerą, įmontuotą į įprastai atrodančius akinius, kad pakeistų šios funkciją. Ji užfiksuoja vaizdą, informacija apdorojama elektroniniu būdu ir paverčiama elektrinių impulsų modeliais, kurie siunčiami į smegenis.

Tuo tarpu smegenyse implantuojamas mažytis, 4 mm pločio lustas.

Iki šiol sistemos buvo vienkryptės ir signalas buvo perduodamas smegenims, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kaip neuronai į jį sureagavo. Dažnai tai lemdavo ribotą regos pojūtį – tik šviesos blyksnius, o kokybė greitai kisdavo ir ne visada leisdavo matyti žmonėms tai, ką matė vakar.

REKLAMA

Pasak mokslininkų, neuronų įtraukimas yra svarbus, nes smegenys pasižymi neuroplastiškumu. Mokslininkai tai vadina „uždaro ciklo“ principu, kai įrenginys mokosi iš smegenų atsako ir realiu laiku keičia siunčiamus impulsus.

Dvikryptis ryšys suteikia galimybę regos pojūtį paversti stabilesnį, aiškesnį ir artimesnį tikram matymui. Iš tiesų pamatyti tam tikras formas ir net perskaityti raides.

Yra ribotumų

Visgi tyrėjai pripažįsta, kad šių technologijų tikslas nėra aštraus regėjimo atkūrimas, tačiau tik funkcinis matymas, leidžiantis identifikuoti pagrindinius elementus.

Taip pat svarbi sąlyga yra ta, kad tokie implantai galimi tik tiems, kurie anksčiau matė, bet prarado šią galimybę. Tokiomis sąlygomis smegenys išsaugo gebėjimą apdoroti regos informaciją, todėl implantas tik taip gali perduoti elektrinius signalus, kad smegenys suprastų vaizdą.

Kol kas technologija yra ikiklinikinėje stadijoje ir dar nepasiekiama plačiajai visuomenei.

Pastaruoju metu regos negalią turintiems asmenims buvo sukurta ne viena implanto koncepcija. Regėjimui atkurti mokslininkai anksčiau pasitelkė elektroninį implantą kartu su papildytosios realybės akiniais, taip pat Dubajuje sukurtas išmanus implantas, integruojamas į priekinį akies segmentą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!