Po 60 metų dirbtinis intelektas parodė, kur gali būti dingęs SSRS Mėnulio zondas „Luna-9“

Mokslininkai panaudojo dirbtinį intelektą (DI) analizuodami NASA Mėnulio nuotraukas ir nustatė kelias vietas, kuriose gali būti 1966 m. nusileidęs sovietų zondas „Luna-9“. Tyrėjai, sausio 21 d. paskelbtame tyrime, lygindami istorines nuotraukas ir reljefą su orbitinių zondų duomenimis, susiaurino paieškos zoną iki kelių perspektyvių vietų. Rezultatai leidžia pirmą kartą per 60 metų tiksliau nurodyti legendinio zondo lokaciją, nors galutinis patvirtinimas dar laukia.

„Luna-9“ misija

1966 m. SSRS misija „Luna-9“ tapo istoriniu lūžiu kosmoso lenktynėse – tai buvo pirmasis žmonijos aparatas, minkštai nusileidęs Mėnulio paviršiuje ir atsiuntęs panoramines nuotraukas. Iki tol nebuvo aišku, ar Mėnulio paviršius pakankamai tvirtas, ar aparatai tiesiog paskęs dulkėse.

Nepaisant šio proveržio, tikslios nusileidimo koordinatės liko neaiškios, todėl, kad zondas nusileido sudėtingai „šokinėdamas“ paviršiumi ir gerokai sunkiau nei leidžia šiandieninės misijos. Mokslininkai dar iki šiol negali tiksliai nustatyti zondo galutinės padėties. Tačiau DI padėjo pasiekti žingsnį į priekį.

Kaip padėjo DI

Jungtinės Karalystės tyrėjų komanda iš kosmoso tyrimų centro „UCL Mullard Space Science Laboratory“ ir Japonijos mokslininkai sukūrė kompiuterinės regos algoritmą „YOLO-ETA“, išmokytą atpažinti žmogaus sukurtus objektus Mėnulyje. Pirmiausiai įrankis buvo patikrintas naudojant „Apollo“ ir kitų misijų nusileidimo vietas – jis sugebėjo jas nustatyti orbitinėse nuotraukose.

Tuomet DI analizavo kitus šimtus aukštos raiškos Mėnulio paviršiaus vaizdų ir lygino kraterių formas, horizonto liniją, šešėlius, reljefo struktūrą. Taip pavyko aptikti kelias potencialias vietas, kurios atitinka originalias 1966 m. „Luna-9“ fotografijas.

Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas rezultatai yra ne tikslus identifikavimas, o labiausiai tikėtinos zondo vietos. Pirmą kartą žinoma, kur verta ieškoti.

O galutinį atsakymą atskleisti padės nauji stebėjimai arba būsimos Mėnulio misijos.

Svarbu paminėti, kad mokslininkai tikisi greitu metu patikrinti rezultatus. Tai įgyvendinti gali padėti Indijos Mėnulio zondas „Chandrayaan-2“, kuris kovo mėnesį praskris virš nustatytos vietos ir nufotografuos paviršių daug detaliau nei šiandien turimos nuotraukos.

Kodėl tai svarbu šiandien

Be istorinio motyvo, atrasti seni zondai yra laikomi „laiko kapsulėmis“. Būtent jie mokslininkams padeda suprasti, kaip medžiagos išsilaiko kosminėje aplinkoje ir leidžia planuoti būsimas ilgalaikes Mėnulio bazes.

Kita vertus, tyrimas parodo, kad DI sprendimai gali paspartinti kosminius tyrinėjimus nereikalaujant tiesioginio būvimo Mėnulyje.

Tyrimo rezultatai skelbiami mokslo žurnale „npj Space Explor“.

Daugiau šia tema skaitykite: Atidėta istorinė „Artemis II” misija į Mėnulį: raketa nepraėjo kritinio testo