Pirmoji istorijoje programuotoja Ada Lovelace: kūrė pasaulį, kurio pati niekada neišvydo

Kiekvienais metais antrąjį spalio antradienį minima Ada Lovelace diena, skirta pagerbti moterų pasiekimus moksle, technologijose, inžinerijoje ir matematikoje. Tuo tarpu Ada Lovelace – pirmoji pasaulyje kompiuterių programuotoja, kuri paliko reikšmingą indėlį industrijoje maždaug šimtmečiu anksčiau nei, kad iš tiesų buvo sukurtas pirmasis kompiuteris.

Kompiuterių mokslo pionierė

Ada Lovelace buvo žymaus poeto lordo Byrono ir Annabellos Milbake Byron duktė. Matematika besidominti moteris, 1847 m., būdama vos 27-erių, įsirašė į istorijos puslapius, tapdama pirmąją pasaulyje programuotoja. Ir nors tai skamba kaip mitas, nes tikrieji kompiuteriai buvo sukurti daugiau nei po šimtmečio, Viktorijos laikų grafienė parašė algoritmą mašinai, pagamintai iš krumpliaraščių ir žalvario.

Kai merginai buvo 17-iolika, ji sutiko matematiką ir išradėją Charlesą Babbage‘ą, kuris kūrė milžinišką mašiną, pavadintą skirtumų varikliu. Įrenginys varomas garais ir skirtas automatiškai apskaičiuoti daugianares funkcijas, buvo kompiuterio pirmtakas. Vėliau išradėjui sugalvojus dar ambicingesnę idėją, analitinio variklio sukūrimą, Ada Lovelace tapo jo bendradarbe, praminta „skaičių kerėtoja“.

Sukūrė įrenginį, galintį mąstyti

Ambicingi analitinio variklio planai teoriškai įgyvendinti buvo. Niekas anksčiau nebuvo sukūręs mašinos, turinčios kiekvieno šiuolaikinio kompiuterio architektūrą, pavyzdžiui, malūną, prilygstantį dabartiniams centriniams procesoriams ar saugyklą. Visgi ši svajonė ir liko tik popieriaus lapuose – idėja buvo ir per sudėtinga, ir per brangi tų laikų pramonei.

Įspūdingo sudėtingumo algoritmas

Tuo tarpu Ada Lovelace išradėjui versdama inžinieriaus Luigi Menabrea itališką straipsnį apie analitinę mašiną, buvo paskatinta pridėti ir savo įžvalgų. Dėl to vertimas gavosi tris kartus ilgesnis nei originalus tekstas.

Šiuose užrašuose ji sukūrė pirmąjį pasaulyje sudėtingą algoritmą. Numatė aiškią operacijų seką, kurią variklis atliktų „Bernulio skaičių“ sekai apskaičiuoti. Tai buvo pirmasis kartas, kai kas nors parašė tai, kas dabar jau yra žinoma kaip kompiuterinė programa.

Visgi moteris jau matė ir būsimo pasaulio viziją. Kol analitinio variklio išradėjas šią mašiną laikė tik matematiniu įrankiu, Ada Lovelace buvo įsitikinusi, kad variklis gali paveikti ne tik skaičius, o jei garsų ar raidžių ryšius būtų galima išreikšti matematiškai, mašina galėtų kurti muziką ar generuoti tekstą.

Ši moteris Viktorijos laikais numatė skaitmeninio meno idėją ir universalias kompiuterių galimybes, kuriomis šiandien naudojamės kiekvienas.

Kadangi idėja taip ir liko tik teorija, moteris buvo pamiršta bene šimtmečiui, vėliau mokslininkai atrado jos pasiekimus Betramo V. Bowdeno knygoje apie elektroninius komponentus naudojančius kompiuterius. 1980 m. jos garbei pavadinta nauja programavimo kalba „Ada“, o 2022 m. technologijų bendrovė „Nvidia“ paskelbė apie „Ada Lovelace“ grafikos procesoriaus mikroarchitektūrą.

Kiek anksčiau parengėme straipsnį ir apie pirmąjį pasaulyje nešiojamąjį kompiuterį. Kviečiame skaityti: Iš istorijos: pirmasis pasaulyje nešiojamas kompiuteris svėrė 11 kg ir turėjo vos įžiūrimą ekraną

Viršelio nuotr. „Wikipedia Commons“/ „Somerville College“