Pasaulio turtingiausieji 2026 m. CO₂ limitą išnaudojo per 10 dienų ir atskleidė nelygybės mastą

2026 metų pradžioje paskelbta nauja Oxfam analizė atskleidė ryškų pasaulinės klimato krizės disbalansą. Tyrimo duomenimis, turtingiausias 1 proc. pasaulio gyventojų savo metinį anglies dvideginio biudžetą išnaudojo vos per pirmąsias dešimt 2026 metų dienų. Dar ekstremalesnė situacija fiksuota tarp turtingiausių 0,1 proc., kurie šį limitą viršijo per tris dienas.

Oficiali ataskaita buvo paskelbta sausio 9 dieną ir remiasi 2019 metų emisijų duomenimis, pritaikytais 2026 metų kontekstui. Joje analizuojama, kiek CO₂ gali būti išmetama siekiant išlaikyti Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą.

Kaip apskaičiuojamas CO₂ biudžetas

2015 metais pasirašytas Paryžiaus susitarimas numato tikslą apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, siekiant sumažinti pavojingiausius klimato kaitos padarinius. Jungtinių Tautų duomenimis, norint išlikti šiame scenarijuje, iki 2030 metų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turi sumažėti iki 24 gigatonų CO₂ ekvivalento per metus.

Kadangi anglies dioksidas sudaro apie 74 proc. visų šių emisijų, tai reikštų maždaug 17,8 gigatonų CO₂ per metus. Atsižvelgiant į prognozuojamą 8,5 mlrd. pasaulio gyventojų skaičių dešimtmečio pabaigoje, vienam žmogui tenkantis metinis anglies biudžetas siektų apie 2,3 tonos CO₂.

Turtingiausiųjų emisijos keliasdešimt kartų viršija vidurkį

Oxfam ataskaitoje, parengtoje kartu su Stokholmo aplinkos instituto duomenimis, nurodoma, kad vienas turtingiausio 1 proc. gyventojas per metus vidutiniškai išmeta apie 82,8 tonos CO₂. Tai prilygsta maždaug 0,227 tonos per dieną ir reiškia, kad leistinas metinis vidutinio žmogaus anglies biudžetas viršijamas per maždaug 10 dienų.

Pagrindinės tokio masto emisijų priežastys siejamos su itin didelio vartojimo gyvenimo būdu. Tyrime išskiriami privatūs lėktuvai, superjachtos, keli dideli nekilnojamojo turto objektai bei investicijos į taršiausius pramonės sektorius.

Oxfam duomenimis, vieno milijardieriaus investicijų portfelis vidutiniškai susijęs su įmonėmis, kurios per metus generuoja apie 2 mln. tonų CO₂.

Klimato kaitos padariniai

Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausią žalą dėl augančių emisijų patiria ne taršiausi visuomenės sluoksniai, o socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamos bendruomenės.

Tyrimai rodo, jog mažas pajamas gaunantys gyventojai, etninės mažumos, moterys, čiabuviai bei besivystančių šalių gyventojai dažniau susiduria su ekstremaliais klimato reiškiniais ir turi mažiau galimybių prisitaikyti.

Oxfam skaičiavimais, ilgalaikės perteklinės turtingiausiųjų emisijos iki 2050 metų gali sukelti apie 44 trilijonų JAV dolerių ekonominę žalą mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims. Be to, prognozuojama, kad vienų metų 1 proc. gyventojų emisijos iki šio amžiaus pabaigos gali lemti apie 1,3 mln. su karščiu susijusių mirčių.

Ataskaitoje pažymima, kad emisijų mažinimas tarp turtingiausiųjų reikalautų plataus masto politinių sprendimų. Tarp galimų priemonių minimi didesni mokesčiai turtui ir pajamoms, papildomi mokesčiai iškastinio kuro sektoriui bei griežtesnis prabangių, itin taršių prekių reguliavimas.

Be tokių sprendimų, klimato kaitos našta ir toliau neproporcingai teks tiems, kurie prie jos prisidėjo mažiausiai.