Paaiškėjo, kad žmogaus kūnas sensta netolygiai – du gyvenimo etapai išsiskiria labiausiai

Stanfordo universiteto mokslininkai, keletą metų stebėję 108 suaugusius žmones ir nuolat analizavę tūkstančius biologinių rodiklių jų kraujyje bei audiniuose, nustatė, kad žmogaus organizmas sensta netolygiai. Tyrimas parodė du ryškius biologinius lūžius – maždaug apie 44-uosius ir apie 60-uosius gyvenimo metus, kai vienu metu pakinta daugybė su metabolizmu, imunine sistema ir audinių būkle susijusių procesų. Šie pokyčiai fiksuoti stebint tuos pačius dalyvius ilgą laiką, todėl laikomi realiais organizmo senėjimo etapais, o ne atsitiktiniais svyravimais.

Senėjimas nevyksta palaipsniui

Dažnai manoma, kad žmogus sensta pamažu – kasmet po truputį. Tačiau tyrėjai aptiko visai kitokį vaizdą. Didžioji dalis biologinių rodiklių ilgą laiką keitėsi lėtai, o tada per trumpą laikotarpį staiga pasikeisdavo.

Tai reiškia, kad organizmas tarsi pereina į kitą būseną. Tokių perėjimų metu vienu metu pakinta daugybė molekulių: baltymai, riebalai, bakterijų sudėtis žarnyne ir net hormonų veikla. Dėl to žmonės kartais jaučia, jog per kelerius metus „staiga paseno“, nors gyvenimo būdas beveik nepasikeitė.

Minėto tyrimo metu mokslininkai reguliariai rinko dalyvių kraujo, odos ir kitų audinių mėginius bei stebėjo daugiau nei tūkstantį skirtingų molekulių – nuo baltymų iki mikrobiomo bakterijų. Kadangi tie patys žmonės buvo tiriami ilgą laiką, mokslininkai galėjo matyti realius organizmo pokyčius, o ne skirtingų amžiaus grupių palyginimą vienu momentu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šis riebalų tipas pavojingiausias: sendina smegenis greičiausiai

Kas keičiasi šiuose lūžio taškuose

Mokslininkai teigia, kad pirmasis pokytis 40-ies yra labiau susijęs su energijos naudojimu organizme. Keičiasi riebalų ir alkoholio apykaita, pradeda ryškėti širdies bei kraujagyslių rizikos veiksniai, oda ir raumenys atsistato lėčiau.

Tuo tarpu antrasis etapas apie 60-uosius labiau paliečia imuninę sistemą. Organizmas silpniau kovoja su infekcijomis, kitaip reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, lėčiau atsistato po ligų.

Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai nustatyti tiek vyrams, tiek moterims, todėl nėra susiję tik su vienu biologiniu procesu, pavyzdžiui, menopauze.

Kodėl tai svarbu kasdienybėje

Šie rezultatai leidžia kitaip suprasti sveikatą vidutiniame ir vyresniame amžiuje. Jei rizikos veiksniai didėja šuoliais, prevencija gali būti veiksmingiausia dar prieš tokius laikotarpius. Taip pat rezultatai paaiškina, kodėl tam tikro amžiaus žmonėms staiga dažniau nustatomos lėtinės ligos, nors ankstesni tyrimai buvo geri.

Mokslininkai pabrėžia, kad šie pokyčiai nereiškia neišvengiamo sveikatos pablogėjimo konkrečiu amžiumi, tačiau rodo laikotarpius, kai organizmas tampa jautresnis. Ateityje tai gali padėti tiksliau planuoti tyrimus ir prevenciją pagal biologinius etapus, o ne vien pagal gimimo metus.

Tai ne vienintelis tyrimas, kuris patvirtina šiuos mokslininkų argumentus. Kaip anksčiau rašėme, energijos pokyčius organizme apie 40-uosius patvirtina ir kitas tyrimas.

Apie tai skaitykite: Kodėl apie 40-uosius staiga ima trūkti energijos: mokslininkai paaiškino priežastis

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Aging“.