Viršelio nuotr.: „Google Deepmind“ YouTube.
Nuotoliniam darbui artėja „galas“, perspėja „Google DeepMind“ mokslininkas
TRUMPAI
- • Dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti protinio darbo pobūdį.
- • Nuotolinės profesijos laikomos labiausiai pažeidžiamomis.
- • Pokyčiai gali paveikti visą darbo rinkos struktūrą.
„Google DeepMind“ bendraįkūrėjas ir vyriausiasis bendrojo dirbtinio intelekto (AGI) mokslininkas Shane’as Leggas teigia, kad artimiausiais dešimtmečiais dirbtinis intelektas gali iš esmės pakeisti darbo rinką. Jo vertinimu, ypač pažeidžiamos taps nuotolinės, kompiuteriu atliekamos protinio darbo pozicijos. Apie tai jis kalbėjo svarstydamas ilgalaikę DI raidą ir jos poveikį ekonomikai.
Dirbtinis intelektas nebėra tik produktyvumo įrankis
Pasak Shane Leggo, dirbtinis intelektas jau peržengia pagalbinių įrankių ribas ir artėja prie gebėjimų, kurie anksčiau buvo laikomi išskirtinai žmogiškais. Jis atmeta prielaidą, kad žmogaus intelektas yra natūrali technologinė riba, kurios šie technologijų modeliai negalėtų peržengti.
Leggas pabrėžia, kad duomenų centrai veikia beveik šviesos greičiu, naudoja milžiniškus energijos kiekius ir apdoroja informaciją mastais, neprilygstamais žmogaus smegenims. Tokia struktūrinė persvara, jo teigimu, leidžia manyti, jog DI pranokimas žmogų nebėra teorinė galimybė, o realus vystymosi scenarijus.
Nuotolinės protinio darbo pozicijos – didžiausios rizikos zonoje
Kalbėdamas apie darbo rinką, Leggas išskiria aiškų kriterijų: jei darbas gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, naudojantis tik kompiuteriu ir internetu, jis potencialiai gali būti automatizuotas.
Tokios veiklos sritys, kaip programavimas, matematika ar bendrasis darbas su informacija, jau dabar patiria spartų DI įrankių tobulėjimą.
Jo teigimu, programinės įrangos kūrimo komandų dydis ateityje gali reikšmingai sumažėti. Vietoje šimtų darbuotojų pakaktų keliasdešimties specialistų, kurie naudotų pažangias DI sistemas. Didžiausią spaudimą, pasak mokslininko, gali patirti pradinio lygio ir nuotolinės pozicijos.
Platesnis poveikis ekonomikai ir visuomenei
Leggas mano, kad DI neapsiribos pavienių profesijų transformacija, o darys struktūrinį poveikį visai ekonomikai. Tradicinis modelis, kai pajamos gaunamos mainais už protinį ar fizinį darbą, gali tapti sunkiai palaikomas, jei didelę dalį šių funkcijų atliks mašinos greičiau ir pigiau.
Nors darbai, reikalaujantys fizinio buvimo vietoje, jo vertinimu, gali išlikti stabilesni ilgesnį laiką, jis ragina neignoruoti artėjančių pokyčių masto. Leggas lygina situaciją su ankstyvais pandemijos įspėjimais, kai daugeliui buvo sunku patikėti artėjančiais sukrėtimais.
Tuo pačiu jis pažymi, kad DI gali atverti ir naujų galimybių laikotarpį, jei visuomenės ras būdų spręsti pajamų paskirstymo ir prasmingos veiklos klausimus.
Kaip pabrėžia pats mokslininkas, technologiniai pokyčiai jau vyksta, o jų poveikis darbo pobūdžiui bus neišvengiamas.
Pilnas epizodas anglų kalba:
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kas vyksta žmogaus smegenyse likus kelioms minutėms iki mirties
2Tiesioginė transliacija baigėsi nelaime: „Tesla“ FSD sistema sukėlė avariją
3Kalėdų Senelis jau pakilo į dangų: stebėkite, kur jis dabar – gyvai
4Sukurta medžiaga, kuri pašalina „amžinuosius chemikalus“ iš vandens
5Istoriniai 2025-ieji: Lietuvos energetikos lūžis
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.