Nuo kunigų iki inžinierių: kokių profesijų žmonės Vasario 16-ąją kūrė Lietuvą

1918 m. vasario 16-ąja Vilniuje, Pilies g. 26, Lietuvos Tarybos nariai pasirašė dokumentą, atkuriantį nepriklausomą valstybę. Aktą pasirašė 20 žmonių, tačiau jų biografijos rodo aiškų dėsningumą – tai ne profesionalūs politikai, o skirtingų sričių specialistai, kurie valstybę kūrė pasidaliję funkcijomis: vieni rūpinosi komunikacija, kiti infrastruktūra, finansais ar švietimu.

Visuomenės elitas: gydytojai ir akademikai

Modernios tautos branduolį tuomet sudarė išsilavinę žmonės – gydytojai, mokslininkai ir kultūros veikėjai.

Gydytojas Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijoje, leido „Aušrą“ ir pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiams ir pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Jis rūpinosi ne tik medicina, bet ir tautos kultūriniu bei visuomeniniu gyvenimu.

Teisininkas ir literatūros istorikas Mykolas Biržiška vadovavo Vilniaus lietuvių gimnazijai, dirbo spaudoje, o vėliau tapo švietimo ministru ir universiteto rektoriumi.

Filosofas, pedagogas ir teisininkas Pranas Dovydaitis formavo švietimo sistemą, vadovavo gimnazijai, dėstė universitete ir net trumpai ėjo ministro pirmininko pareigas.

Šie žmonės kūrė ne įstatymus – jie kūrė visuomenę, kuri tuos įstatymus turėjo suprasti.

Vietos bendruomenių tinklas: kunigai ir švietėjai

XX a. pradžioje regionuose būtent kunigai dažnai buvo vieni iš nedaugelio aukštąjį išsilavinimą turėjusių žmonių. Jie veikė kaip mokyklų steigėjai, socialiniai darbuotojai ir administracijos organizatoriai.

Kunigai Justinas Staugaitis, Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis steigė mokyklas, rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu, organizavo socialinę pagalbą. Teologas Kazimieras Steponas Šaulys dalyvavo kuriant valstybės teisinius pagrindus ir konstituciją.

Tai buvo žmonės, kurie kasdien aiškino valstybę „paprastiems“ žmonėms – per pamokas, pamokslus ir bendruomenės veiklą. Be jų nepriklausomybė būtų likusi tik miesto inteligentų idėja.

Infrastruktūros kūrėjai: inžinieriai ir agronomai

Valstybei veikti reikėjo ekonominio ir infrastruktūrinio pagrindo. Todėl tarp signatarų buvo daug praktinių profesijų atstovų.

Inžinierius Steponas Kairys projektavo Vilniaus nuotekų sistemą ir rūpinosi miestų infrastruktūra. Agronomai Aleksandras Stulginskis ir Jonas Smilgevičius sprendė žemės reformos ir ūkio modernizavimo klausimus.

Tuo tarpu verslininkas Jonas Vailokaitis kūrė bankus, pramonės įmones ir finansų sistemą. Na, o spaustuvininkas Saliamonas Banaitis įsteigė pirmąją lietuviškų leidinių spaustuvę Kaune.

Teisininkai ir diplomatai

Didžiausią grupę sudarė teisininkai – jie rengė įstatymus ir administracinę sistemą.

Antanas Smetona, Petras Klimas, Jonas Vileišis, Jokūbas Šernas, Stanislovas Narutavičius ir Kazimieras Bizauskas rengė teisės aktus, organizavo administraciją ir kūrė valdžios struktūrą.

Diplomatinėje srityje itin svarbūs buvo Jurgis Šaulys ir Donatas Malinauskas – jie siekė, kad Lietuva būtų pripažinta tarptautiniu mastu.

Jų darbas buvo paversti idėją valstybe – parašyti ją dokumentuose ir įrodyti pasauliui, kad ji egzistuoja.

Pažiūrėjus į signatarų sąrašą, matyti ne politikų grupė, o visuomenė mažesniu mastu. Tarp jų buvo gydytojų, kunigų, teisininkų, inžinierių, agronomų, verslininkų ir pedagogų. Daugeliui jų valstybė nebuvo karjera – tai buvo darbas, kurį reikėjo padaryti. Vieni mokė vaikus ir steigė mokyklas, kiti kūrė savivaldą ar bankus, treti rašė įstatymus ir bendravo su užsieniu.

Todėl Vasario 16-oji neatsirado vien pasirašius dokumentą. Ji gimė iš žmonių kasdienės veiklos – jie jau mokėjo telkti bendruomenes, tik šį kartą jų bendruomene tapo visa valstybė.

Sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą informaciją apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus adresu: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1&p_a=1745&p_kade_id=10