Neįtikėtina istorija: vyras COVID-19 sirgo 750 dienų – štai ką sužinojo mokslininkai

Mokslininkai skelbia apie ilgiausią dokumentuotą COVID-19 atvejį – amerikietis infekcija sirgo 750 dienų iš eilės, o jo kūnas tapo gyvu viruso evoliucijos liudytoju. Tyrėjams šis atvejis leido sužinoti, ar tokiu būdu gali atsirasti naujų ligos variantų.

Kol kas vienintelis toks oficialus atvejis

Tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet“, atskleidžia dar 2020 m. istoriją ir pačius pirmuosius COVID-19 atvejus. Vienam 41-erių metų vyrui šis virusas neleido ramiai gyventi net įspūdingą skaičių dienų – iš viso kiek daugiau nei dvejus metus.

Amerikietis nuo 2002 m. sirgo ŽIV, o vėliau ir AIDS bei nuosekliai nesigydė medikų paskirtu metodu infekcijai valdyti. Prieš penkerius metus vyras per artimą kontaktą užsikrėtė COVID-19 ir iki pat jo mirties, kiek daugiau nei po dviejų metų, atlikti testai rodydavo teigiamus rezultatus.

Per šį laikotarpį Pietų Karolinos medicinos universiteto komanda iš paciento paėmė aštuonis klinikinius mėginius. Atliekant išsamius tyrimus, mokslininkų grupė sugebėjo atskleisti keletą reikšmingų išvadų.

Vyko viruso evoliucija

Ištyrę viruso mėginius, mokslininkai atskleidžia, kad buvo nustatyti reikšmingi jo pokyčiai. Jie patvirtina pagrindinę išvadą, susijusią su tuo, kad COVID-19 gali sukelti lėtinę, nemirtiną infekciją asmenims, kurių imuninė funkcija yra nusilpusi ir dėl jos pats virusas sparčiai vystosi.

Nuo pandemijos pradžios buvo stebėtas spartus naujų atmainų atsiradimas. 2021 m. pabaigoje išgirdome apie omikron atmainą, kuri iš dalies atsirado dėl mutacijų. Nustatyta, kad ilgalaikė COVID-19 infekcija, pasireiškianti žmonėms su nusilpusia imunine sistema, gali tapti tarpe, kurioje virusas nuolatos mutuoja. Tokiose situacijose jis įgyja savybių, panašių į pavojingas atmainas, kaip omikron.

Kitaip tariant, skirtingai nei bendroje populiacijoje, kur pakartotinis perdavimas sukuria genetinius tinklus, neleidžiančius mutacijoms įvykti, nusilpusiame organizme jis gali evoliucionuoti nuolat.

Minėtas vyras per daugiau nei dvejus metus sukaupė spygluočiais vadinamų baltymų mutacijas, kurios leido virusui išvengti antikūnų ir geriau paveikti paciento ląsteles.

Tyrėjų komanda tikisi, kad šios tyrimo išvados paskatins visuomenės sveikatos dėmesį sutelkti į imunodeficitą turinčius asmenis, ypatingai tuos, kurie sunkiai gauna gydymą nuo lėtinių ligų ir padės išvengti mirtinų atmainų atsiradimo žmogaus organizme.

Tai ne pirmasis atvejis, kai mokslininkai teigia, kad COVID-19 infekcija turi ilgalaikį poveikį, o sergantieji dar ilgą laiką jaučia kai kuriuos simptomus: Diagnozė: Ilgalaikis COVID-19 sindromas. Kodėl pasveiksta ne visi ir ką sako mokslas?