Greitas lieknėjimas gali tapti realybe: mokslininkai dalinasi nauju atradimu

Tyrėjai atrado potencialiai revoliucinį metodą, kuris gali padėti žmonėms sulieknėti ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje be nemalonių šalutinių poveikių, dažnai pasitaikančių vartojant populiarius vaistus, tokius kaip „Ozempic“.

Esamų svorio metimo vaistų apribojimai

Daugelis šiuo metu vartojamų vaistų svorio metimui ir diabeto gydymui ilgainiui nesugeba padėti pacientams išlaikyti sumažėjusio svorio.

Populiarūs GLP-1 vaistai, tokie kaip „Ozempic“ ar „Zepbound“, veikia užpakalinių smegenų neuronų sritis, kontroliuojančias alkį. Tačiau dažnai jie sukelia stiprų pykinimą ir vėmimą – apie 70 proc. pacientų dėl to nutraukia gydymą per pirmuosius metus. 

Dabar Sirakūzų universiteto chemijos profesorius Robertas Doilis vadovauja komandai, kuri ieško saugesnių svorio metimo būdų, taikant poveikį ne neuronams, o smegenų palaikomosioms ląstelėms, tokioms kaip glijos ir astroglijos. Naujausi jų tyrimai rodo, kad šios ląstelės gali paveikti alkio pojūtį ir padėti sulieknėti.

Kaip tai veikia: smegenų „lemputės“ ir palaikomosios jungtys

Tyrėjai paaiškino smegenų veikimą, palygindami neuronus su lemputėmis, o palaikomąsias ląsteles – su jų jungtimis, kurios leidžia lemputėms šviesti. 

Jie atrado, kad palaikomosios ląstelės užpakalinėse smegenyse gamina molekulę oktadekanopetidą (ODN), kuri slopina apetitą. 

Laboratorijoje tiesioginis ODN injekavimas į žiurkių smegenis padėjo gyvūnams numesti svorio ir pagerino gliukozės apykaitą. 

Tačiau kadangi gydymas su ODN žmonėms nėra praktiškas, mokslininkai sukūrė naują molekulės versiją – tridekanoneuropeptidą (TDN), kurį būtų galima vartoti reguliariomis injekcijomis, panašiomis į dabartinius svorio metimo vaistus, pavyzdžiui, „Ozempic“ ar „Zepbound“.

Bandymuose su nutukusiais pelėmis ir muskuso šliužais, TDN padėjo numesti svorio ir pagerino insulino atsaką, nesukeldamas pykinimo ar vėmimo.

Naujas svorio mažinimo metodas

Dabar mokslininkų komanda siekia sukurti svorio mažinimo metodą, kuris nebekreiptų dėmesio į smegenų neuronus, o veikiau tiesiogiai taikytųsi į neuronų palaikomąsias ląsteles. 

Naujoji molekulė TDN apeina neuronus ir nukreipia poveikį į žemyn nukreiptus palaikomosios sistemos kelius. Tai leidžia sutrumpinti cheminių reakcijų „maratoną“ ir sumažinti nepageidaujamus šalutinius poveikius, būdingus šiuo metu populiariems GLP-1 vaistams. 

Pasak R. Doilio, toks metodas tarsi pradeda lenktynes nuo vidurio, todėl gydymas tampa toleruotinesnis ir veiksmingesnis. 

Siekdama pritaikyti šį atradimą realiame gydyme, įmonė „CoronationBio“ įsigijo intelektinės nuosavybės teises iš Sirakūzų ir Pensilvanijos universitetų ir bendradarbiauja su kitomis kompanijomis, planuodama pradėti žmogaus klinikinius tyrimus 2026 arba 2027 metais.